spot_img
2026-01-28, Trečiadienis
Tautos Forumas

Kas į Vilnių pakvietė Daktarą Mirtį?

Deimantas Kniška

Seime iškilo abejonių, ar normalu, kad „Litexpo” parodų rūmuose vyksiančioje parodoje bus laukiamas mokslininkas, kuris pristatys savo išrastą „Mirties kapsulę” – prietaisą, leidžiantį nusižudyti.

Tokį klausimą per plenarinį posėdį iškėlė parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis apie viešnagę norėjo per Vyriausybės valandą paklausti ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, mat būtent jos vadovaujama ministerija valdo „Litexpo”, tačiau nespėjo, todėl savo pasisakymą perkėlė į laiką, skirtą Seimo narių pareiškimams.

„Jūs visi žinote, kad šių metų gegužės 11-12 dienomis „Litexpo” parodų rūmuose vyks tokia „Login” konferencija, kuri yra pristatoma kaip tokio futuristinio progreso pristatymas, mąstytojų pristatymo arena. Būčiau klausęs ministrės, kas sugalvojo ir kieno kvietimu į ją, kaip vienas pagrindinių pranešėjų, yra pakviestas pranešimą skaityti Daktaras Mirtis. Tai yra gydytojas, kaip suprantu, sukūręs mirties kapsulę – savižudybei skirtą kapsulę – ir jo, pranešėjo, pristatymas yra: „Death capsule”. Taip angliškai ir yra pristatoma.




Aš noriu paklausti: kas sugalvojo Lietuvoje, nežinau, gal studentams ar moksleiviams, ar mąstytojams pakviesti tokį pranešėją? Jo idėja yra pasidalinti šio prietaiso brėžiniais nemokamai, kad juos būtų galima panaudoti atsispausdinant tiesiog tam, kad įėjus į šią kapsulę ir, kaip jis sako, paspaudus vieną mygtuką, deguonies kiekis būtų greitai sumažinamas ir žmogus be skausmo galėtų numirti?

Tai mano toks retorinis klausimas šį kartą į orą: kas čia sumąstė Lietuvoje tai pristatyti kaip didelę inovaciją?”, – į kolegas kreipėsi A.Veryga.

Eksministras mintyje turėjo mokslininką dr. Filipą Ničkę (Philip Nitschke) – kapsulės kūrėją, kuris tikina, kad jo tikslas yra „demedikalizuoti mirimo procesą”. Jis ilgai agitavo dėl teisės numirti, dėl ko gavo pravardę „Daktaras Mirtis”.

mokslininkas tvirtina, kad kapsulė su eutanazija neturi nieko bendra, tai tėra pagalbinė savižudybė

Mokslininkas susilaukė daugybės kritikos dėl šios kapsulės – kritikai įsitikinę, kad futuristinis kapsulės dizainas romantizuoja savižudybę. Mat dailaus dizaino kapsulė primena futuristinį kosminį laivą. Kol kas šis įrankis pasiryžusiems nusižudyti legalus yra tik Šveicarijoje, kurioje yra įteisinta eutanazija. Tiesa, mokslininkas tvirtina, kad kapsulė su eutanazija neturi nieko bendra, tai tėra pagalbinė savižudybė, kuri nuo eutanazijos esą skiriasi tuo, kad pastaroji yra vykdoma gydytojo, pavyzdžiui, suleidžiant mirtiną injekciją. Pagalbinės savižudybės atveju itin sunkiai sergančiam ligoniui suteikiama pagalba nusižudyti pačiam.

Anot F.Ničkės, jo kapsulė skirta nepagydomiems ligoniams, ypač kamuojamiems nepakeliamų skausmų, nusprendusiems patiems nutraukti gyvybę.

Prieš pusantrų metų pristatydamas savo išradimą mokslininkas tvirtino, kad pasirengusiems nusižudyti iš pradžių užduodami keli klausimai, o dirbtinis intelektas pagal atsakymus įvertina žmogaus psichologinę būseną ir galimybę priimti tokius sprendimus. Tada kapsulė pristatoma į žmogaus pasirinktą vietą, tam nereikia nei psichiatrų, nei kitų gydytojų sprendimo. Žmogus pats paspaudžia mygtuką, tada kapsulės viduje esantis deguonis palengva keičiamas azotu ir žmogus netenka sąmonės bei po maždaug pusė minutės miršta.

„Sarco” pavadintos kapsulės išradėjas tvirtina, kad mirtis – neskausminga, žmogus net nejaučia dusimo, normaliai kvėpuoja, tik organizmas negauna deguonies. Įdomu, kad yra palikta galimybė apsigalvoti – paspaudus mygtuką procesas sustabdomas ir žmogus gali toliau gyventi.

Pagalbinė savižudybė, pagal kurią asmuo nusprendžia nutraukti savo gyvenimą dėl nepakeliamo skausmo arba nepagydomos ligos, kaip ir eutanazija, Šveicarijoje yra legali. Eutanaziją ir pagalbinę savižudybę yra įteisinusios ir kai kurios kitos Europos šalys: Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Vokietija. Dar kai kuriose valstybėse – Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje – leidžiama pasyvi eutanazija, kai netaikomos priemonės palaikyti gyvybę.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Stanislovas Buškevičius. Kodėl dalis grenlandų iki šiol nekenčia Danijos, arba kodėl dabartinei kairiųjų premjerei Metei Frederiksen teko atsiprašinėti

Grenlandija ilgą laiką buvo Danijos kolonija. 1953 m. statusas tapo kitas. O 2009 m. Grenlandija įgijo labai plačios...

Skundų galia. Ką istorija atskleidžia apie autoritarizmo atsinaujinimo jėgą

Benjaminas Carteris Hettas Didžiulė pergalė pasaulinėje kovoje tarp demokratijos ir autoritarizmo sukelia naują demokratizacijos bangą, ypač Vidurio ir Rytų...

Vidmantas Valiušaitis. Pasmerktieji mirtininkų marškiniais privedami prie kartuvių… Ir Lenkijoje, ir Lietuvoje represijos paliko nenykstančių randų

Britų istorikas Norman Davies knygoje „Dievo žaislas. Lenkijos istorija“, I–II t. (1981, lietuviška laida 2002) apie 1863–1864 m....

Valdas Sutkus. Davose – karo su klimatu pabaiga

Davoso forumas visada buvo indikatorius, rodantis, į kurią pusę krypsta pasaulinio elito mintys. Tai vieta, kur svarbu ne...