Kas finansuoja „defunders“? Atidžiau pažvelkime į Pasaulinį dezinformacijos indeksą

Yra tokia organizacija – Global Disinformation Index (GDI). Ji įkurta 2018 m. ir deklaruoja tikslą mažinti dezinformacijos plitimą internete, daugiausia per reklamos rinką – sudarant rizikingų ar „dezinformaciją skleidžiančių“ svetainių vertinimus, kuriais remdamiesi reklamdaviai gali nutraukti finansavimą. Kitaip tariant, jų strategija – ne uždrausti turinį, o „užsukti pinigų čiaupą“.

Ji save vadina „nepriklausoma“, tačiau jei ji priklauso nuo vyriausybių ir viešųjų institucijų – tokių kaip Europos Komisija – finansavimo, kyla klausimas: kokia tai nepriklausomybė?

Prieš pat Kalėdas JAV Valstybės departamentas įvedė vizų sankcijas penkiems asmenims, kuriuos apibūdino kaip „pasaulinio cenzūros–pramonės komplekso“, siekiančio apriboti amerikiečių žodžio laisvę, agentus. Sankcijų sąrašo pagrindinis veikėjas, žinoma, buvo buvęs ES vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas, paskutiniais savo kadencijos Komisijoje metais vadovavęs pastangoms užtikrinti ES Skaitmeninių paslaugų akto įgyvendinimą. Tačiau sankcijos taip pat buvo pritaikytos trijų organizacijų, tariamai dalyvaujančių cenzūros veikloje, vadovams: „HateAid“, „Global Disinformation Index“ ir „Center for Countering Digital Hate“.

Kaip aptarta mano naujausiame „HateAid“ portrete, ši Vokietijos organizacija yra tiesiogiai integruota į DSA cenzūros sistemą kaip vadinamasis patikimas pranešėjas apie tariamai neteisėtą ar žalingą interneto turinį. Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą interneto platformos ir paieškos sistemos privalo teikti prioritetą tokių patikimų pranešėjų pranešimams, nes juos sertifikuoja ES valstybių narių vyriausybės – šiuo atveju Vokietijos vyriausybė.

Nors kita JAV sankcijų sulaukusi organizacija neturi „patikimo pranešėjo“ statuso, ji taip pat buvo svarbi veikėja ES pastangose „reguliuoti“ kalbą internete – dar gerokai iki DSA priėmimo. Be to, ji palaiko reikšmingus, nors iš esmės neišaiškintus, ryšius su Vokietija. Tai – Pasaulinis dezinformacijos indeksas (GDI), kurio vykdomoji direktorė ir žinomiausia figūra Clare Melford buvo įtraukta į sankcijų sąrašą.

Nors GDI jau kurį laiką buvo atidžiai stebima JAV dešiniųjų pažiūrų žiniasklaidos ir politikų, didelio visuomenės dėmesio organizacija sulaukė 2024 m. balandį, kai britų svetainė „UnHerd“ atskleidė, kad GDI ją įtraukė į „dinamišką išimčių sąrašą“, dėl ko leidinys neteko reklamos pajamų. „Dezinformacijos finansavimo mažinimas“ – tiksliau, tariamų dezinformacijos skleidėjų demonetizavimas sudarant reklamos „juoduosius sąrašus“ – yra deklaruojamas GDI tikslas.

Žiniasklaidoje GDI dažnai pristatoma kaip britų organizacija – iš dalies todėl, kad ji turi biurą Londone, o Melford yra britė. Tačiau tai tik dalis tiesos. Kaip rodo Europos Komisijos CORDIS duomenų bazės įrašai, GDI gauna ES finansavimą kaip Vokietijoje, Berlyne, registruota organizacija.

Be to, GDI taip pat yra gavusi finansavimą iš Vokietijos vyriausybės – bent jau tuo metu, kai paskutinį kartą viešai atskleidė savo finansavimo šaltinius.

Kai 2024 m. „UnHerd“ paviešino konfliktą su GDI ir iškėlė klausimą dėl organizacijos finansavimo iš Jungtinės Karalystės Užsienio, Sandraugos ir plėtros biuro (FCDO), netrukus paaiškėjo, kad FCDO jau buvo nutraukęs finansavimą. JAV Valstybės departamentas taip pat nutraukė paramą po panašių ginčų, susijusių su konservatyviąja žiniasklaida JAV. Kaip vėliau pranešė „UnHerd“, tiek FCDO, tiek JAV Valstybės departamento finansuota platforma „Disinfo Cloud“ netrukus dingo iš GDI finansuotojų sąrašo. Tuo metu Europos Sąjunga ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija (Auswärtiges Amt) išliko tarp nurodomų rėmėjų.

Vėliau visas finansuotojų sąrašas iš GDI svetainės apskritai buvo pašalintas. Vokietijos užsienio reikalų ministerija, įsikūrusi Berlyno Mitte rajone, yra vos kelios minutės kelio automobiliu nuo GDI adreso Friedrichstrasse 114 – taip pat Berlyno centre.

2018 m. Europos Komisija pradėjo pirmąsias oficialias kovos su tariama internetine dezinformacija iniciatyvas – vadinamąjį Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kuris buvo pristatytas kaip savireguliacinis pramonės susitarimas. Tais pačiais metais buvo įkurta ir GDI.

2022 m. birželį, prieš pat priimant DSA, Praktikos kodeksas buvo sugriežtintas, o ES finansuojamai Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijai (EDMO) suteikta vieta pagal kodeksą įsteigtoje nuolatinėje darbo grupėje. Clare Melford yra EDMO patariamosios tarybos narė. Vėliau Praktikos kodeksas buvo pakeltas į Elgesio kodekso statusą, leidžiantį platformoms jame dalyvauti kaip būdą įrodyti atitiktį DSA reikalavimams.

2021 m. pranešime Europos Parlamentui „Monetizuojant dezinformaciją ES“ Melford paminėjo ne tik Rusijos žiniasklaidos priemones RT ir Sputnik, bet ir JAV leidinius „Breitbart“, „The Epoch Times“ bei „The Western Journal“. 2022 m. Ursula von der Leyen uždraudė RT ir Sputnik veiklą ES.

Pirmaisiais veiklos metais GDI gausiai finansavo Jungtinės Karalystės vyriausybė. Tačiau GDI pateikta informacija ES skaidrumo registre aiškiai rodė organizacijos siekį tapti aktyvia ES kovos su dezinformacija politikos dalyve. 2022 m. gegužės mėn. įraše nurodyta:

„Dirbame pasauliniu mastu, tačiau matome aiškią ir unikalią galimybę ES lygmeniu stiprinti Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą. Norime panaudoti savo kompetenciją, kad padėtume įgyvendinti ES įsipareigojimus šioje srityje.“

Taip pat minima, kad organizacija renka ir dalijasi „savaitiniais įrodymais su ES kontaktais“, ypač apie „reklamas, kuriomis finansuojama dezinformacija (pavyzdžiui, apie COVID-19 sąmokslo teorijas)“.

Duomenų platforma Lobbyfacts.eu dokumentavo daugybę GDI susitikimų su Europos Komisijos nariais ir jų kabinetais 2020–2022 m., įskaitant susitikimus su Thierry Bretonu, Margrethe Vestager ir Věra Jourová kabinetais.

Įdomu tai, kad 2022 m. gegužės duomenyse vis dar minima beveik 1,5 mln. eurų dotacija iš FCDO. Tačiau mažėjant britų finansavimui (paskutinis įnašas – 2023 m.), GDI pradėjo nurodyti „Disinformation Index Inc.“ kaip pagrindinį rėmėją – iš esmės save pačią, nes tai yra JAV padalinio pavadinimas. Tai dar labiau sumažino finansavimo skaidrumą.

Naujausioje registro versijoje teigiama, kad „Pasaulinis dezinformacijos indeksas stebi ir remia ES įsipareigojimus kovoti su dezinformacija, kaip numatyta ES elgesio kodekse ir Skaitmeninių paslaugų akte“. Lobbyfacts.eu užfiksavo dar penkis susitikimus su Komisijos pareigūnais, įskaitant susitikimą su vykdomąja viceprezidente Henna Virkkunen.

2022 m., kilus ginčams dėl GDI veiklos JAV, organizacijos amerikietiškasis padalinys pateikė mokesčių deklaracijas „The Washington Examiner“. Tačiau jose buvo užtušuota ne tik aukotojų, bet ir pačios organizacijos pareigūnų tapatybė.

Vienas ne pelno teisės specialistas tuomet pažymėjo: „Nemanau, kad kada nors esu matęs 990 formą be pareigūnų ir direktorių pavardžių – o jų esu peržiūrėjęs šimtus.“

Vokietijos vyriausybės atsakymas į parlamentinį paklausimą rodo, kad 2023 m., mažėjant britų finansavimui, Vokietijos užsienio reikalų ministerija pradėjo finansuoti GDI per jos amerikietiškąjį padalinį („Disinformation Index Foundation“). Tais metais skirta 48 000 eurų.

GDI deklaruojamas tikslas – demonetizuoti tariamus „dezinformacijos“ skleidėjus, atimant iš jų reklamos pajamas. Ši darbotvarkė atitinka tiek sustiprinto Praktikos kodekso, tiek DSA nuostatas. Tačiau reklamos pajamos yra būtent tai, kas leidžia nemokamiems leidiniams išlikti nepriklausomiems. GDI save vadina „nepriklausoma“ organizacija – tačiau jei ji priklauso nuo vyriausybių ir viešųjų institucijų finansavimo, kyla klausimas, kokia tai nepriklausomybė.

Kodėl organizacija tapo tokia uždara dėl savo finansavimo šaltinių, sumažėjus britų paramai? Kas finansuoja tuos, kurie siekia „definansuoti“ kitus?

Johnas Rosenthalis yra žurnalistas ir politikos komentatorius, besispecializuojantis Europos reikaluose.

europeanconservative.com