Kardinolas Bačkis apie Galimybių pasą: nesuprantu tų, kurie atmeta tokį mažą suvaržymą

delfi.lt

„Reikia pagarbos kitam, jeigu to nėra, sunku susikalbėti“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sako kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Laidoje kardinolas ne vieną kartą pažymėjo, kaip Bažnyčia suvokia šeimą ir santuoką. Anot jo, labiausiai šiuo metu visuomenėje trūksta dialogo.

Kyla klausimas dėl moralinio kompaso Lietuvoje „Delfi TV“ laidos „Iš esmės“ pradžioje kardinolas Audrys Juozas Bačkis, paklaustas apie galimai pakitusi moralinį kompasą Lietuvoje, tikino, kad svarbiau – tikrosios vertybės, o ne teisinė jų forma, kuriai skiriama gerokai per daug dėmesio. „Man kyla tas klausimas. Ta prasme, kad yra daug dalykų, kurie sprendžiami remiantis grynai juridine taisykle, o žmogus užmirštamas; čia nėra tik Lietuvos reikalas, tai, sakyčiau, visos Europos Sąjungos juridinė struktūra. Aš atsimenu, popiežius Jonas Paulius II, kai buvo Lietuvoje, sakė, jog, iš vienos pusės, baigėsi priespauda, komunizmas ir panašiai, bet, iš kitos pusės, yra pavojus, kad iš ES kyla daug nurodymų, taisyklių, kurios yra juridinės, gerai sudarytos, bet neturi pamato. Čia grynai teisinė konstrukcija, nėra paremta tikromis vertybėmis.

Aš sakau, kad pagrindinės vertybės yra žmogaus orumas, kaip jam padėti, ir panašiai. Manau, kad tokių problemų yra ir Lietuvoje, be to, moralinis kompasas – kiekvieno žmogaus, kiekvieno politiko reikalas. Yra tokių, kurie labai gražiai elgiasi, gerbia kitus žmones, yra mandagių, yra ir tokių, kurie mėto epitetus, žemina kitus. Reikia pagarbos kitam; jeigu to nėra, sunku susikalbėti“, – sako kardinolas.

Trūksta dialogo

Kardinolas taip pat pripažįsta, kad Lietuvoje šiuo metu labai trūksta dialogo. „Manau, kad pirmiausia reikia įsiklausyti. Gal aš klystu, nes jau esu senas žmogus, senas diplomatas. Mes anksčiau buvome labai atsargūs formuluodami savo pozicijas, savo atsakymus.

Dabar socialiniuose tinkluose tuoj pat atsakai, reaguoji, kartais neapgalvoji kiekvieno žodžio. Kartais trūksta elementaraus mandagumo, kalbant su kitu žmogumi“, – sako pašnekovas. Anot jo, net ir tada, kai negalima surasti bendros nuomonės, vis tiek reikia išklausyti visų pusių argumentus, o ne pulti asmeniškai ir žeminti žmogų. „Priežasčių galima surasti visokių, bet svarbiausia, kad žmonės neįsiklauso vienas į kitą, nėra tikro dialogo, labai asmeniškai paskui puolama, galbūt tai padarė socialiniai tinklai. Tuoj pat atsakyti neapgalvojus…

Manau, tai sudaro konfrontaciją, žmonės vienas kitą puola. Man atrodo, kad tai yra sunkiausias dalykas; kituose kraštuose, pavyzdžiui, Prancūzijoje, žmonės gina savo idėjas ir į jas žiūrima su pagarba, o ne puolama asmeniškai. Bandoma išdėstyti argumentus arba kiekvienas išsako, net jeigu ir nėra bendro sąlyčio. Taigi čia truputį trūksta… O kai pasakai, reikia žiūrėti, ar yra galimybė tas pozicijas suderinti, ar ne“, – sako pašnekovas.

Kardinolo teigimu, trūksta elementarios pagarbos. „Trūksta pagarbos, kartais ir mandagumo, mano įsivaizdavimu; aš visada išklausau žmogų, nors galiu nesutikti su jo nuomone, bet reikia įsiklausyti į argumentus, o ne pulti, kad būtinai „pramuštum“ savo idėjas ir pozicijas“, – sako pašnekovas.

Įvertino Šeimos maršo retoriką

Paklausus, ką kardinolas mano apie Šeimos maršą ir ar šis jų pavadinimas atitinka tikrąsias vertybes, jis tikino, kad, deja, taip nemano.

„Nemanau. Pirmiausia, reikia žiūrėti, kas vadovauja tam judėjimui ir kaip vadovauja, kokį žargoną naudoja. Man tai jau yra netinkamas ženklas, kuris neleistų prisidėti prie to.

Dėl šeimų idėjos, kurią skelbia, galbūt yra teisinga, bet su tuo maršu, kuris buvo su riaušėmis, sakyčiau, perlipo visas ribas, yra toks priešiškumas viskam: Vyriausybė to nepadarė, Seimas ano nepadarė, čia ir kovidas, pabėgėliai – viskas sudėta kartu.

Antrą kartą prie Katedros buvo ramiau, bet vis tiek tam tikros kalbos – pakeiskim valdžią, valdantieji nemoka tvarkytis, tai nėra tinkamas tonas. Geriau jau išsakykite savo idėjas, pozicijas, įteikite dokumentą, vadovai susitikę su vadovais, kur būtų pasakyta, ko prašoma, o kai prašoma nusileisti viskam ir priimti jų idėjas, tai nepadės susikalbėti.“

Pasiteiravus, kaip vertina požiūrį, kad tam tikra prasme ir Bažnyčia čia dalyvauja, ir ar gali būti taip, jog Bažnyčia nereaguotų į tam tikrus vykstančius politinius procesus, kardinolas tikino, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

„Išreiškiama nuomonė dėl dalykų, kurie mums atrodo, kad yra pamatiniai, – iš moralinės pusės kalbame ir norime, linkime, kad įstatyme liktų… Klausimas dėl šeimos Konstitucijoje labai paprastai parašytas: santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu – vyras ir moteris sudaro santuoką.

Minėjau, kad, bendru žmonių supratimu, šeima kyla iš santuokos. <…>. Kas yra šeima? Šeima yra visuomenės pagrindas, bet santuoka yra laisvas susitarimas vyro ir moters. Tokioje šeimoje gimsta vaikai. Man rodos, viskas yra logiška.“

Daugiausia priešiškumo – dėl Partnerystės įstatymo

Viena iš susipriešinimo Lietuvoje priežasčių – svarstomas Partnerystės įstatymas. Paklausus, kokia apimtimi Bažnyčia galėtų pritarti Partnerystės įstatymui, jis tikino, jog „šeima yra vyras ir moteris“.

„Bažnyčia jau daug kartų kalbėjusi ir daug kartų kartoja – mes gerbiame laisvę tų žmonių, kurie nori kartu gyventi, bet mes to nevadiname šeima. Mes esame už tai, kad būtų sureguliuoti visi juridiniai santykiai tarp jų: palikimas, sveikatos draudimas, kad viskas būtų sutvarkyta juridiškai, bet nemanome, kad čia yra šeima.

Šeima yra vyras ir moteris, tai mums prigimtiniai dalykai, ir mes manome, kad reikia sutvarkyti tai juridiškai, bet nesutapatinti su šeima. Viskas gerai.“

Kardinolas pabrėžia, kad šeima – prigimtinis dalykas.

„Jeigu yra pasirinktas toks gyvenimo būdas, gyvenkite. Užtikrinsime jums ramybę ir taip toliau, bet nenorime ištrinti iš žmonių supratimo, kad šeima prasideda santuoka. Kaip pažymėta Konstitucijoje, santuoka yra pradžia“, – sako pašnekovas.

Kardinolas pabrėžia, kaip svarbu, kad žmonės prisimintų „savo prigimtį“.

„Aš lyginu su gamta. Pažiūrėkite, kas darosi su gamta. Mes jos neišgalvojame, yra taisyklės, jas mokslininkai suranda ir žino, kaip valdyti, bet kai pasipriešini toms taisyklėms, jas pakeiti, kas išeina, – visokios nelaimės, kai nesilaikome tos prigimties, kaip gamta sukūrė.

Aš nekalbu apie Dievą, aš tikiu, kad Dievo sukurta, bet tie, kurie netiki, vis tiek mato, gyvybės niekas nesukūrė, mes manipuliuojame ja, mes išnaudojame gamtą, net kartais prievartaujame.

Sakyčiau, egzistuoja prigimties įstatymas – yra vyras, yra moteris, gyvybė jiems pavesta, perduoti gyvybę normaliai. Tai yra per šeimą, santuoką.“

Paklausus, ar būtent dėl Partnerystės įstatymo, šeimos termino ir kitų dalykų šiuo metu vyksta konstruktyvus dialogas, Audrys Juozas Bačkis svarstė, kad dar prieš dvidešimt metų tas klausimas egzistavo ir nebuvo rastas kompromisas, trūksta dialogo.

„Manau, kad tam tikras dialogas vyksta užkulisiuose tarp juristų, teisininkų. Tai yra teisinis dalykas, reikia gerai išsiaiškinti, manau, dialogas vyksta. Tokį dalyką numesti į gatvę nėra pats tinkamiausias būdas spręsti, ir, norint būtinai „pramušti“, iš pradžių buvo nesuderinamumas su Bažnyčios moralinėmis normomis, supratimu, kas yra šeima, kas santuoka, tad vyskupai pasakė, išdėstė poziciją raštu.

Atsimenu, dar prieš dvidešimt metų tas klausimas egzistavo ir nebuvo rastas kompromisas, nebuvo rasta išeitis“, – sako pašnekovas.

Paskelbta Šiluvos deklaraciją sukėlė aštrių vertinimų

Primename, kad Šiluvoje, minint Didžiųjų Šilinių atlaidų Šeimos dieną, Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo paskelbta Šiluvos deklaraciją sukėlė aštrių vertinimų Seime.

Šia deklaracija pareiškiama, kad „Lietuvos demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius: žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties; vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą; šeimą, kylančią iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių; tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti vaikus; sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuri saugo visuomenę nuo totalitarizmo pagundų“.

„Čia yra pasisakymas Bažnyčios savo nariams. Mes turime teisę, čia maldininkai susirinkę, galime pasakyti, kokia yra mūsų pozicija.

Kas yra svarbiausia toje deklaracijoje, tai paskutiniai surašyti punktai apie prigimtinę teisę – čia mes to laikomės. Mes pasakome tikintiesiems, kad čia – Bažnyčios pozicija. Ir viskas. Tai nėra raginimas eiti manifestuoti, bet žinokite, ką Bažnyčia galvoja“, – sako kardinolas Bačkis.

Laidoje kardinolas taip pat bandė pabrėžti, kad neatstumia tų žmonių, kuriems Bažnyčios pozicija nėra labai artima. A

„Mes neatstumiame tų žmonių, mes gerbiame jų pasirinkimą, bet mums svarbu, kad šeima prasideda nuo santuokos, tai yra prigimtinis dalykas, bet yra išimčių, kurie turi prieraišumą, polinkius. Tai – išimtys, bet bendras vaizdas, kas yra santuoka, aš laikausi Konstitucijos, kad tai yra vyras ir moteris, tai prigimtinė teisė“, – sako kardinolas.

Laidoje taip pat paklausta apie galimą Bažnyčios kišimąsi į politiką.

Bažnyčia yra sudaryta iš žmonių, kur kiekvienas turi savo sąžinę, sako kardinolas. „Bažnyčios socialinė doktrina yra mokslas, toks mokymas, tai nėra vien tikėjimo reikalas, tai yra toks mokslas.

Nieks jo nepažįsta, reikėtų susipažinti. Mes turėtume daugiau išprusinti žmones, lavinti. <…> Reikia supažindinti žmones su Biblija, teologija, bažnyčios socialiniu mokslu, kad nebūtų tik pasirinkimas – kas ką nori pasiima, kad turėtume visumą. Mes norime išugdyti.

O krikščionys, kurie eina į politiką, bando laikytis, kiek įmanoma, tokio krikščioniško mokslo, jie gins tas tezes. Gali būti, kad įstatymai bus visai kitokie. Jeigu reikės kompromiso, bet kompromisas nėra su jo sąžine – aš sąžinėje taip galvoju, čia yra mano mintis, žinau, kad taip turėtų būti. Deja, mes negalime to pasiekti.

Manau, kad reikia, kad pasauliečiai, kurie eina į politinį gyvenimą, kad jie turėtų tvirtą įsitikinimą ir vertybinį stuburą“, – sako kardinolas.

Jau gavo trečią skiepą

Kardinolas laidos pabaigoje patikino, kad jau gavo trečią vakcinos nuo koronaviruso dozę. „Taip, atėjau po trečio skiepo. Aš irgi pasitikiu mokslininkais, žaviuosi, kad taip greitai sukūrė skiepą, ir vis tiek pandemija jau kainavo daugiau nei penkis milijonus gyvybių, turime susiimti, daryti ką nors, kad tai pasibaigtų, reikia apsaugoti visuomenę.

Čia irgi sakau, kad buvo kai kur nereikalingai supriešinamos mano teisės, mano laisvė ir Vyriausybės duodami nurodymai – visuose kraštuose taip pat, Vyriausybė turi atsakyti už bendrąjį gėrį, tai reiškia, kad už visų žmonių gėrį, o čia susikerta vieno žmogaus laisvė su kito žmogaus laisve.

Reikia subalansuoti, tada truputį apkarpoma asmeninė laisvė, jeigu tai kenkia visai bendruomenei“, – sako kardinolas.

„Kalbant apie galimybių pasą, nesuprantu tų, kurie atmeta tokį mažą suvaržymą“, – pridūrė pašnekovas.