Karas Ukrainoje. Septyni šimtai aštuoniasdešimt ketvirtoji (balandžio 17) diena
Locked N’ Loaded 
Šiandien jau rašėme apie labai sėkmingą Ukrainos pajėgų smūgį Dzhankoy https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/803672644489777/. Tikėtina, smūgio metu sunaikinti trys S400 raketų paleidėjai ir radaras, taip pat remonto angaras, kuriame galimai buvo ir S300 raketų paleidėjas (vaizdelis vizuale). Agresorius neturi kur dingti ir pripažįsta smūgį. Jo teigimu, ukrainiečiai Dzhankoy atakavo su 12 ATACMS raketų. Tokiu atveju, Ukrainos pusei reikėjo 12 šių raketų paleidėjų vienu metu, t. y. HIMARS platformų. Oficialiai, ukrainiečiai turi ATACMS raketų versiją M39 Block 1, kurių šūvio nuotolis siekia iki 165 km, apytiksliai toks atstumas yra nuo Dzhankoy iki kontaktinės linijos. Dėl to mažai tikėtina, kad Ukrainos pajėgos rizikuotų tokiu kiekiu HIMARS’ų ir vienu metu statytų juos netoli kontaktinės linijos. Ukrainiečių karo ekspertai mini, kad buvo atakuota dvejomis ATACMS raketomis, tačiau ir toliau abejonę kelia tai, kad Ukrainos pajėgoms teko smūgiuoti beveik nuo kontaktinės linijos. Nebent ukrainiečiai gavo iki 300 km siekiančias raketas M39 A1 arba M57. Tad neatmestina, kad galėjo būti smūgiuota pavyzdžiui Storm Shadow ar ukrainietiškomis Hrim-2 raketomis.
Agresorius tęsia civilių terorą. Šį kartą įvykdė smūgį raketomis į Chernihiv miestą. Šiuo metu pranešama, kad 16 žmonių žuvo, keliasdešimt sužeista, tarp jų ir vaikai.
Taip pat agresorius pranešė, jog jam pavyko numušti droną Tatarstane, o t. y. apie 900 km nuo kontaktinės linijos. Tai rodo, kad Ukrainos gynėjai ir toliau bando pasiekti taikinius giliai okupantų užnugaryje.
Luhansko kryptis.
Svatove. Sąlyginė ramybė kontaktinėje linijoje tęsiasi.
Kremina. Šalia bandymų pasistūmėti Terny – Yampolivka – Torske ruože, rusai atnaujino bandymus pralaužti ukrainiečių gynybą pietinio flango miškuose.
Lysychansk. Padėtis sektoriuje išlieka įtempta, tačiau Ukrainos pajėgos neleidžia okupantams įsitvirtinti no mans land ar pasistūmėti į priekį.
Donecko kryptis.
Bakhmut. Padėtis nesitaiso. Rusai toliau intensyviai spaudžia šiauriniame bei pietiniame Chasiv Yar flanguose bei kausto Ukrainos vienetus rytiniame miesto pakraštyje. Viešoje erdvėje vyksta diskusija dėl galimo kremliaus nurodymo užimti Chasiv Yar iki gegužės 9 d. Ukrainietiškuose ir kituose telegram kanaluose teigiama, kad iki šios dienos tai padaryti rusams yra neįmanoma. Tai pagrindžia rusų puolimo dinamika ankstesnių operacijų metu. Be to, atakos objektas, tai ant aukštumų išsidėstęs, gerai įtvirtintas miestas. Kita vertus, labai svarbu, kokias pajėgas ir resursus ukrainiečiai gebės skirti šio miesto gynybai. Dabar vykstantis rusų aviacijos dominavimas virš Chasiv Yar nenuteikia optimistiškai. Net jei situacija pasitaisytų ir ukrainiečiai iki „den pabiedy“ apgintų miestą, turbūt vargu bau ar tai kažką keistu, jeigu miestas būtų užimtas ne kremlinams svarbią gegužės 9 d., o pavyzdžiui birželio 1 d. Kitais žodžiais tariant, agresoriaus propagandinių tikslų sužlugdymas neturėtų būti savitikslis ir nekeičia tikimybės prarasti miestą, jei padėtis negerės.
Avdiivka – Vuhledar.
Šiaurinis flangas. Situacija sparčiai komplikuojasi. Rusai įžengė į Ocheretyne, Ukrainos gynėjai bando juos iš ten išmušti. Tačiau kaip jau spėjome vakar, okupantai pradėjo atakas į ukrainiečių gynybos rajono Berdychi – Semenyvka – Umanske kairįjį (šiaurinį) flangą bei užnugarį. Gali būti, kad agresorius būtent čia koncentruoja savo pastangas, o Tonenke – Umanske nebevykdo plataus masto atakų, o siekia įsitvirtinti jau užimtose pozicijose.
Centras. Ukrainiečiai atmušė agresoriaus puolimą Netailove – Nevelske ruože.
Pietinis flangas. Tęsiasi sunkios kautynės Krasnohorivka prieigose. Rusai toliau gimdo pirmojo pasaulinio karo tankus primenančius monstrus: https://t.me/ButusovPlus/9596. Ant sovietinių tankų suvirina metalines plokštes, taip pat sumontuoja elektroninės kovos priemones. Visa tai yra daroma tam, kad nepasiektų ukrainiečių dronai. Kita vertus, toks upgrade‘as gerokai apsunkina tanko dalyvavimą mūšyje (apribotas mobilumas, matomumas, galimybė sukinėti bokštelį ir efektyviai kauti taikinius). Maža to, šie paturbinimai neapsaugo nuo minų ir vargu ar padės nuo išmaniosios artilerinės amunicijos (angl. smart munition) bei PTRK (prieštankinių sistemų) raketų.
Zaporizhia ir Pietų kryptys.
Be didesnių pakitimų.
****************
rusų karo nusikaltėliai numetė aviacinę bombą ant civilių pastatų Berislave
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 
PO KIEKVIENO IRANO IR RUSIJOS SMŪGIO REIKIA ATSAKYTI DVIGUBA JĖGA (2024 04 17)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
JAV lyderiai vis dažniau skamba nepavydėtiname geopolitinių vertinimų kontekste. Po Ukrainos bandymų suduoti reikšmingą smūgį Rusijos naftos perdirbimo pramonei, Kremlius pradėjo beprecedentį Ukrainos energetikos potencialo naikinimą. Vašingtonas nepasmerkė Rusijos smūgių, tačiau nepritarė Kijevo atakoms prieš okupantų objektus. „Bloomber“ vertinimu, JAV šiuo klausimu yra toje pačioje pusėje kaip Putinas. Džo Baideno administracija viešai pasisakė prieš Ukrainos smūgius naftos perdirbimo gamykloms, bijodama poveikio pasaulinėms naftos kainoms. Kai kam naftos kainos turi didesnę reikšmę, nei sugriauti miestai ir žmonių gyvybės.
Ar tai jau galima vadinti amerikietiškosios svajonės, dešimtmečiais buvusios laisvo pasaulio simboliu, laidotuvėmis?
Akivaizdu, jog JAV išgyvena vertybinę krizę, tačiau privalome pripažinti, kad ne mažesnis nuosmūkis ir senojoje Europoje. JAV analitikai ir žurnalistai skelbia, jog amerikiečiai negali nuolat mokėti už Europos saugumą ir juo rūpintis, kai tuo tarpu patys europiečiai mažina išlaidas gynybai. „The Times“ žurnalistų teigimu, JAV šiuo metu gynybai išleidžia 3,5 proc. BVP. Tuo tarpu Europos valstybės, tiek po Rusijos invazijos į Sakartvelą, tiek po Krymo okupacijos, gynybos biudžetus mažino. Net ir po plataus masto invazijos kai kurios NATO šalys neįvykdė įsipareigojimo skirti gynybai 2 proc. BVP. Belgija, kurioje yra NATO būstinė, gynybai išleido vos 1,21 proc. BVP.
Turime pripažinti, kad JAV turi teisę reikalauti iš Europos, kad pirmiausia ruoštųsi pati save apginti, o ne sėdėtų su ištiesta ranka į Atlanto pusę.
Prie didžiojo geopolitinių žaidimų ir derybų stalo vėl sutūpė Vokietija ir Kinija. Olafas Šolcas spaudė Si Dzinpingą, kad pastarasis remtų prie sienos Putiną nutraukti beprasmį, kruviną karą. Esą tai kenkia strateginiams Europos interesams ir regiono saugumui. Tuo tarpu kinų komunistų begemotas advokatavo Kremliui, reikalaudamas, kad derybose dėl Ukrainos būtinai dalyvautų Maskva. „Kinijos žodis yra svarbus Rusijoje. Todėl paprašiau prezidento Si paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau nutrauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų kariuomenę ir užbaigtų šį baisų karą“, – teigia Šolcas jis.
Si, aišku kaip dieną, Šolco paklausė, paskambino Putinui, Putinas atidavė pagarbą ir patraukė savo ordas iš Ukrainos. Juokaujame. Visi puikiai suprantame, kad Putinas savo valia armijos iš Ukrainos neišves. Tai reikštų jo kapituliaciją, pralaimėjimą ir nulinčiavimą, greičiausiai Maskvoje, savųjų rankomis. Kinijai kol kas situacija, nors ir sudėtinga, tačiau pakankamai ekonomiškai palanki. Pekinas įgijo naują satelitą, kuris turi milžiniškus energetinius, metalų, kitus gamtos išteklių resursus ir kurį dabar galima melžti diktuojant savo sąlygas. Pekinas kol kas su kliūtimis, tačiau tęsia ekonominę invaziją į Europą, kuri yra pagrindinė Kinijos rinka. Kol ši rinka pakankamai stabili, Pekinui nėra ko per daug nerimauti. Dėl karo nepralošė ir JAV. Valstijos tapo pagrindinėmis angliavandenilių eksportuotojomis pasaulyje.
Viskas visiems tiktų, tačiau… ak, na žinoma, ta Ukraina… ką su ja daryt? Padėt? Bet juk prieš Rusiją nelaimės? Užsimerkt? Tylūs driskyno rėmėjai įeis į istoriją, kaip karo nusikaltėlių bendrininkai. Istorijos puslapiai apie masines civilių žudynes Mariupolyje ir kituose miestuose dar bus atversti. Fašistinės Rusijos rėmėjai rikiuosis greta karo nusikaltėlių ir ukrainiečių genocido kaltininkų.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Kai Iranas ir Rusija smogia, reikia jiems smogti atgal dvigubai stipriau ir nesustoti, kol jie nesupras, pareiškė buvęs Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Valesas. Politikas paragino reaguoti į kiekvieną Rusijos bei Irano smūgį ir nesustoti, kol jie nesustabdys karinių veiksmų. Eksministras taip pat mano, kad reikia ryžtingo atsako į Irano išpuolį.
Taip. Būtent tokia yra ir mūsų pozicija. Į kiekvieną driskių ataką – dvigubai stipresnis atsakas. Jei šlapiuojantys minkštaklyniai gebėtų daryti tokius ėjimus, seniai būtumėte miegoję ramiai ir pamiršę „kada bus karas“.
Donaldas Trampas, pritarė paramos Ukrainai suteikimui, tačiau pareiškė, jog ji turėtų būti suteikta kredito pavidalu. JAV Kongresas dėl išskaidyto ar vientiso paramos paketo turėtų balsuoti penktadienį. Tačiau užkulisiniai ginčai rodo, kad sprendimo priėmimas vėl gali pakibti dėl nesibaigiančių ginčų. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jam visai nesvarbu, kokia forma bus suteikta JAV parama. „Mums reikia išgyventi“, – teigia V. Zelenskis.
↞ Veiksmai ant žemės ↠
Ukrainos prezidentas dėl oro gynybos situacijos šaukia skubų Ukrainos ir NATO tarybos posėdį. Kijevo derybos su partneriais dėl oro gynybos sistemų kol kas vyksta labai vangiai.
„Dirbame tam, kad sulauktume daugiau realios pagalbos. Siekdami tikros lygybės saugant nuo terorizmo, kai mums čia, Ukrainoje, Europoje ir kitur pasaulyje galios tos pačios, tikrai vienodos taisyklės, kai susiduriame su tomis pačiomis teroro apraiškomis, tomis pačiomis raketų ir dronų atakomis“, – pabrėžė V. Zelenkskis, pažymėdamas, kad kiekvieno žmogaus gyvybė turi būti vertinama vienodai.
Deja, žmogaus teises ginančios valstybės jas traktuoja skirtingai. Zelenskis pripažino, kad šalies gynėjai negalėjo apsaugoti Tripolio šiluminės elektrinės, nes rusai į taikinį paleido 11 raketų. Pavyko numušti 7, tačiau gynybos raketos baigėsi.
Panaši situacija visose kitose oro gynybos sistemose. Todėl ukrainiečiai labai supyko ir nuliūdo, kuomet JAV, JK ir Prancūzija panaudojo savo naikintuvus, kad numuštų Irano bepiločius orlaivius, o Ukrainai nesuteikiama net gyvybiškai svarbi ginkluotė.
Fronto linijoje įvyko 68 susirėmimai. Kariniame Krymo Džankojaus aerodrome griaudėjo sprogimai.
⥁ Lietuvoje ⥀
Po susitarimo su vokiečiais dėl „Rheinmetall“ karinės gamyklos įkūrimo Lietuvoje, daugelis atsipūtė. Vakariečių investicijos, jų kapitalas – pats didžiausias saugumo garantas. Ir tai yra tiesa. Kuo daugiau Vakarų šalių įmonių gigančių įsikurs mūsų šalyje, tuo mažiau Kremliaus operacijų planuotojams kils minčių užsiimti kokia nors destrukcija Lietuvoje ir net ją planuoti. Ir būtent toks, strateginių, saugumą lemiančių investicijų pritraukimas, o ne apsimyžusių valkatų demonstravimas privalo būti mūsų šalies įvaizdžio simbolis.
