Remiantis SPIEGEL informacija, Lietuva atsisako istorinės vietos apsaugos būsimame Bundesvero kariniame poligone netoli Vilniaus. Kairiųjų partija mano, kad Vokietijos atminties politikos patikimumas yra pažeistas.
Kairiųjų partijos parlamentarė Lea Reisner apkaltino federalinę vyriausybę nepakankamai užtikrinus buvusios žydų partizanų stovyklos Rūdninkų miške apsaugą Lietuvoje. To priežastis – Vokietijos lietuvių brigados dislokavimas kariniame poligone, kuriame yra istorinė vieta.
Buvusią partizanų stovyklą netoli Rūdninkų Reisner apibūdina kaip vieną iš paskutinių išlikusių žydų antifašistinio pasipriešinimo vokiečių okupacijai vietų ir istoriškai reikšmingą atminimo vietą. Atsižvelgiant į stiprėjančias dešiniojo sparno ir istorines revizionistines tendencijas Europoje, tokios vietos išsaugojimas turi būti savaime suprantamas dalykas, teigia jos frakcijos atstovė, atsakinga už tarptautinius santykius.
Vokietijos vyriausybė 2025 m. gruodį pareiškė, kad spaudė Lietuvą apsaugoti šią vietą. Pasak Reisner, dar labiau apmaudu, kad federalinė vyriausybė akivaizdžiai nesugebėjo veiksmingai įgyvendinti šio reikalavimo.
Kairiųjų partija nori reikalauti paaiškinimo
Parlamentarė pareiškė, kad „kategoriškai“ reikalaus federalinės vyriausybės paaiškinimo, kaip ji reagavo į neigiamą Lietuvos pusės požiūrį ir kodėl jos įsipareigojimas šiai vietai „nuėjo į nieką“. Kiekvienas, kuris palieka žydų ir antifašistinio pasipriešinimo atminimo vietas, ne tik atmeta istorinę atsakomybę, bet ir kenkia bet kokios rimtos atminimo politikos patikimumui, pasak Reisner.
Atsakinga Lietuvos kultūros ministerija nemano, kad buvusi partizanų stovykla yra verta saugos, praneša SPIEGEL. Pasak valdžios, pastatai sovietmečiu buvo „rekonstruoti“ propagandos tikslais, todėl buvo „neautentiški“.
Kaip propagandinis statinys, istorinė vieta patenka į Lietuvos draudimą „propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus bei jų ideologiją“. Pagal tai, „jis potencialiai gali būti pašalintas kaip viešas objektas“.
Lietuvos valdžios požiūriu, žydų partizanai laikomi sovietų ginkluotųjų pajėgų dalimi kovoje su nacistine Vokietija 1941–1945 m.
spiegel.de
Mažų šalių okupacija – savaime suprantamas dalykas. O kaipgis, kitaip gi ir būt negali. Mažos tautos privalo išnykti, kaip mano dimokratai – karo nugalėtojai ir jų anūkėliai.
Filosofinis klausimas: kas yra mažos šalys, kurios didžios savo istorija.
Netikiu tuo ką matau nejaugi….negali būti, kad Lietuvos valdžia kurioje komuniagų arba prosovietinių žydų palikuonys atsisako tokio „vertingo”paveldo? Kitas klausimas tas, kad iki galo nėra išaiškinti visi raudonųjų partizanų nusikaltimai, vertinimas turi būti paprastas ir aškus visi jie buvo okupantai, nežiūrint to kad kariavo su kitais okupantais…Kada pagaliau bus atstatytas istorinis teisingumas, pagerbti visi didvyriai kovoję už Lietuvą, bus numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagrįstus kaltinimus karo nusikaltimais ir tiems kurie mums aiškina kokia ta mūsų idtorija bus nurodyta rusų laivo kryptis…Klausimai retoriniai ir panašu kad tokiais jie ir liks…deja…
ne visi namie pas šitas komunistuojančias bobas, tai su Palestinos vėliavomis laksto, tai dėl žydų stovyklaviečių bliauna
Įdomu kas iš vietinių jai tą dalykėlį surašė. Kuklianska?
Ar nes daug aiškiname Vokietijai, ką jie turi pas save daryti?