Vytautas Sinica: LRT demaskuoja kaip praėjusi vyriausybė atkėlė vartus migrantams
Negalime pasidžiaugti, kad būtų pasikeitę migraciją reguliuojantys įstatymai. Iš esmės kol kas valdantieji tęsia TS-LKD atvirų durų politiką. Tačiau galime ir verta pasidžiaugti, kad per kelis kadencijos mėnesius iš esmės pasikeitė Lietuvos viešoji erdvė. Tokie tyrimai, akivaizdžiai traktuojantys masinę imigraciją kaip riziką, o jos įteisinimą – kaip lobizmo rezultatą, per LRT dar prieš metus nebuvo įsivaizduojami. Dabar yra.
Tai, kas pasakojama tyrime, man senokai žinoma. Bet aš šia tema domiuosi gal daugiausiai iš visų politikų, o Nacionalinis susivienijimas – daugiausiai iš visų partijų. Daugeliui net ir politika besidominčių žmonių čia bus labai daug nauja. Straipsnyje atskleidžiami įdomūs užkulisiai:
„[2022 m.] iš pandemijos gniaužtų išsivadavęs verslas didino apsukas. Ir netrukus prakalbo, kad 54 tūkst. laisvų darbo vietų, bet 112 tūkst. bedarbių turinčiai Lietuvai būtina įsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. 2021 metų rugsėjį neformali organizacija – vadinamoji Verslo taryba, vienijanti keturias didžiausias darbdavių organizacijas (Pramonininkų konfederaciją, Darbdavių konfederaciją, asociaciją „Investors‘ Forum“ (IF) bei Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmus), – kreipėsi į I. Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę, pateikdama 28 siūlymus, kaip supaprastinti darbo imigracijos sistemą.
Sulaukusi Verslo tarybos siūlymų dėl imigracijos sistemos tobulinimo, premjerė pavedė suburti darbo grupę jiems išnagrinėti. Tačiau tarp oficialių Vyriausybės dokumentų potvarkio dėl grupės nerasite: ji suformuota žodiniu premjerės pavedimu. O diskutavo joje patys pasiūlymus pateikę verslininkai bei kai kurių valstybės institucijų atstovai. Dabar I. Šimonytė sako neatsimenanti, ar buvo parašiusi potvarkį dėl darbo grupės. „Būna turbūt ir taip, kad tos darbo grupės nebūna labai formalizuojamos. Nes paskui vis tiek visas procesas teisės akto juk yra viešas“, – aiškino buvusi premjerė.“
Ir dar:
Į neformalią darbo grupę nebuvo pakviesti profesinių sąjungų atstovai. Profsąjungos, kaip ir verslo organizacijos, yra Vyriausybės socialiniai partneriai ir kylančius iššūkius sprendžia Trišalėje taryboje. Tačiau, kaip LRT Tyrimų skyriui sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vicepirmininkas Ričardas Garuolis, apie vykdomas migracijos įstatymų peržiūras jie sužinojo tik iš žiniasklaidos.
Darbdavių atstovai teigia negalintys komentuoti darbo grupės sudėties, nes ji buvo sudaryta Vyriausybės sprendimu. „Norime tikėtis, kad visi socialiniai partneriai – kaip darbdavių atstovai, taip ir profsąjungos, turėjo galimybę dalyvauti tiek teikiant pastabas, tiek svarstant projektus. Ar profsąjungų atstovai reiškė pageidavimą įsitraukti į darbo grupės veiklą – nežinome“, – nurodoma Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Komunikacijos departamento direktorės Astos Rinkevičiūtės pateiktuose atsakymuose.
Tačiau „Solidarumo“ vicepirmininkas R. Garuolis tvirtino, kad Vyriausybės prašyta išklausyti profsąjungų nuomonę.
„Kadangi mūsų profesinė sąjunga daug metų dirba su užsieniečiais, kilo noras padėti Vyriausybei ištaisyti tas įstatymų spragas, kurios leidžia piktnaudžiauti darbdaviams, tuos užsieniečius išnaudoti, apgaudinėti. Kreipėmės raštu į Vyriausybę prašydami susitikimo, kadangi mus papiktino, kad tokie klausimai sprendžiami tik su dalimi socialinių partnerių, jeigu galima tą Verslo tarybą tokiais pavadinti“, – pasakojo profsąjungos atstovas.
Pasak R. Garuolio, atsakymo jis sulaukė žodžiu: „Solidarumas“ nebus įtrauktas į darbo grupę, nes tokios nėra.
Tekstas tikrai ilgas ir vertas jūsų dėmesio. Skirkite, žinosite daugiau. Kadangi visus šiuos užkulisius jau žinojau prieš keletą metų, tai aptarta ir mano naujausioje knygoje „Kolonizacija“.
Išsamus metų senumo pokalbis su buvusios premjerės patarėju Vaidu Navicku:
Uršulės pastebėjo, kad Lietuvoje lietuvių procentas yra per didelis (pagal šį rodiklį „velkamės Europos uodegoje“, kaip sako visokie europamokslininkai), taigi liepė daugiau „gydytojų ir inžinierių“ įsileisti. Bet pastebėjo, kad „gydytojai ir inžinieriai“ iš čia pabėga į Vokietiją, nes ten pašalpos didesnės. Tada sugalvojo kitaip: liepė atsivežti jų iš Uzbekijos. O uzbekai pagalvoja, kad Vokietijoje rusiškai su niekuo nesusišnekės, ir nusprendžia, kad bala nematė tų mažesnių pašalpų, bet užtat Lietuvoje kalbų mokytis nereikia, gali rusiškai šnekėti.
Ankstesnės valdžios nepadarė Lietuvoje derusifikacijos, o šimonkinų valdžia prisileido uzbekų. Ir vieną, ir kitą valdžią iš tikrųjų reikėtų reikėtų teisti. Ne šiaip už juos nebebalsuoti, o teisti.
Kodėl Lietuvoje toks didelis procentas mokančių rusiškai lietuvių , lyginant kad ir su Latvia , Estija? Taip ir sukuriamas didžiausio palankumo režimas rusakalbiams
Taip, kiekvieną kartą, kai lietuvis Lietuvoje kalba rusiškai, pažeminama Lietuva.
Kuo greičiau reik jiems lietuvius pakeist nelietuviais dėl okupacijos palengvinimo ar kaip?
statybininkams svarbu gyventojų daugėjimas , nes kyla butų kainos ir paklausa naujų statymui. O kas jie tokie tie gyventojai – ne statybininkų reikalas
Kai artėjant rinkimams imta „skandinti” Šimonytės vyriausybė ir visa Konservatorių koalicija Seime, priekabės pasipylė dėl Kovido , dėl Navickienės, dėl „čekiukų” – bet, gink Dieve, ne dėl egzistenciškai Lietuvai svarbaus migrantų klausimo. Iš ko nesunku suprasti kas vedė ir apmokėjo Šimonytės vyriausybės ir konservatorių priešrinkiminį žlugdymą.
Prasidėjus karui buvo būtina padėti bėgliams ukrainiečiams, tačiau kartu buvo atlapoti vartai bėgliams iš autoritarinę valdžią kenčiančių, tačiau anaiptol ne karinės agresijos aukų: Baltarusijos, Rusijos, Uzbekijos Tadžikijos ir t.t. Gaila visų , tačiau matome ,kad pagalbos mastai skandina pačią „gelbėtoją” – Lietuvą. Kas visų pirma akivaizdu Vilniuje ir aplinkui.