Kaip JAV vadovaujamas taikos planas Ukrainoje keičia pasaulinius aljansus

„Šio derybų rato problema yra ta, kad jam visiškai trūksta patikimumo“, – šią savaitę „Military Times“ sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas, susipažinęs su taikos procesu. „Tai tiesiog kvaila.“

Pareigūno, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų aptarti jautrias ir tebevykstančias derybas, pasipiktinimas kilo po kelias savaites trukusio „nesibaigiančio, varginančio“ taikos postūmio, grindžiamo žalos kontrole, visuomenės spaudimu ir nuolat besikeičiančiais reikalavimais, privertusiais Ukrainą ir jos rėmėjus Europoje „apsimesti, kad žaidžia kartu“, nors buvo keliami reikalavimai, kurių Ukraina „negali priimti“.

„Šiame sandoryje nėra jokio meno“, – pridūrė jis.

Viskas prasidėjo nuo nutekėjimo. Lapkričio 20 d., prezidentui Donaldui Trumpui skaičiuojant dienas iki Padėkos dienos, „Axios“ paviešino 28 punktų taikos schemą. Per kelias valandas tie patys punktai skirtingose salėse buvo apibūdinami kaip pradinis pasiūlymas, beveik baigtas susitarimas arba spaudimo priemonė – tokia vienašališka, kad kritikai ją prilygino informaciniam karui.

Kyjivo laikysena per šią ankstyvą sumaištį buvo santūri: jis išliko viešai drausmingas, pateikė nedaug detalių ir atsisakė įsitraukti į nutekinimų „smūgis po smūgio“ logiką, kol sąjungininkai bandė realiuoju laiku suprasti, ką šis procesas iš tikrųjų reiškia.

Iki gruodžio 4 d. nerimas iškilo į paviršių. „Der Spiegel“ paskelbė nutekintą privataus Europos lyderių pokalbio stenogramą, kuri skambėjo ne kaip sąjungininkų koordinavimas, o kaip skubi savigyna.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad JAV gali „išduoti Ukrainą teritorijos klausimu“. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, jog Vašingtonas „žaidžia žaidimus – ir su jumis, ir su mumis“.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas tai pasakė dar tiesmukiau: „Negalime palikti Ukrainos ir Volodymyro [Zelenskio] vienų su šiais vyrukais.“

Po dviejų dienų padėtis tarsi sustingo. Po kelias dienas trukusių JAV ir Ukrainos derybų Majamyje Vašingtonas oficialiai įtvirtino naują poziciją Nacionalinio saugumo strategijoje, įtraukdamas formuluotes apie „strateginį stabilumą su Rusija“ ir siekį nutraukti „NATO kaip nuolat besiplečiančio aljanso suvokimą ir su tuo susijusias realijas“.

Maskva palankiai įvertino tokį įrėminimą, tačiau atmetė pagrindinius siūlomo taikos kelio elementus.

Nenuspėjamumas uniformuotiems asmenims neapsiribojo politika. Po Majamio derybų Rusija surengė vieną didžiausių bendrų atakų prieš Ukrainą – į Ukrainos teritoriją paleido 653 dronus ir 51 raketą, daugiausia nukreiptus į energetikos infrastruktūrą, pranešė Kyjivo pareigūnai.

Vadinamosios taikos derybos verčia priimti labai realius sprendimus dėl karo laikysenos ir pajėgumų, nes Rusijos plataus masto invazija tęsiasi jau ketvirtus metus.

Iki gruodžio 7 d. viešieji signalai ryžtingai pasikeitė – nuo tiesioginio spaudimo pereita prie strateginio neapibrėžtumo. Dohos forume Donaldo Trumpo jaunesniojo buvo paklausta, ar jo tėvas galėtų pasitraukti iš proceso.

„Manau, kad galėtų“, – atsakė jis. „Mano tėvas yra geras tuo, kad jūs niekada nežinote, ką jis darys. Tas nenuspėjamumas… verčia visus elgtis intelektualiai sąžiningai.“

Nutekėjus juodraščiams ir slenkant terminams, neapibrėžtumas persikėlė į pačius mūšio lauko skaičiavimus.

Pasak diplomato, labiausiai tikėtinas rezultatas – netvarkingos paliaubos, kurios įšaldytų fronto linijas, suteiktų Rusijai laiko ir priverstų Europą planuoti kitą karo etapą: nebe „taiką per jėgą“, o karą per nestabilumą, kuriame JAV parama būtų laikoma kintamuoju, o ne garantija.

„Europa iš esmės turi veikti remdamasi prielaida, kad ji negali pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis Ukrainos klausimu“, – sakė buvęs JAV diplomatas Ianas Kelly.

Jo teigimu, panašaus nesusikalbėjimo ir įtampos momento transatlantinio saugumo istorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo nebuvo.

Derybos taip tampa strateginiu virvės traukimu tarp Ukrainos ir Europos vienoje pusėje bei Rusijos – kitoje, o lemiamas kintamasis lieka tas pats: kurioje pusėje ir kokia forma galiausiai bus Jungtinės Valstijos.

defensenews.com