Nuotoliniu būdu valdomi ginklai naudojami jau kurį laiką, tačiau dabar dirbtinis intelektas yra ant slenksčio perimti sprendimų priėmimą mūšio lauke.
Nilsas Adleris
Kompiuterinį karo žaidimą primenančioje scenoje trys mūšio išsekinti kariai, vilkintys baltą sniego kamufliažą, išnyra iš karo nuniokotos alėjos, pakėlę rankas virš galvų.
Jie pritūpia, vykdydami jiems šaukiamus įsakymus. Jų veiduose matyti baimė ir šokas, kai jie žiūri į kulkosvaidžio vamzdį, sumontuotą ant vadinamojo antžeminio roboto.
Teigiama, kad ši filmuota medžiaga, kurią sausį paskelbė Ukrainos gynybos bendrovė „DevDroid“, rodo momentą, kai Rusijos karius sučiupo Ukrainos robotas, naudodamas dirbtinį intelektą.
Balandį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „pirmą kartą šio karo istorijoje priešo pozicija buvo užimta vien tik nepilotuojamomis platformomis – antžeminėmis sistemomis ir dronais“.
„Antžeminės robotinės sistemos vos per tris mėnesius fronte įvykdė daugiau nei 22 000 misijų“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“, pasidalydamas žalių, vikšrinių, ginkluotų mašinų vaizdais.
Tačiau analitikų, tiriančių dirbtinio intelekto ir karo sąveiką, teigimu, ši filmuota medžiaga atspindi neišvengiamą evoliuciją – tokią, kuri vystysis gerokai už Ukrainos fronto ribų, pasauliui sprendžiant etinius jos kontrolės klausimus.
Bepiločiai orlaiviai, jūrų dronai ir robotai-šunys
Daugelį metų kariuomenės naudojo antžeminius robotus daugiausia bombų neutralizavimui ir žvalgybai.
Tačiau Ukrainoje jų vaidmuo sparčiai išsiplėtė: kai kurios brigados teigia, kad iki 70 proc. atsargų fronto linijose dabar pristato robotinės sistemos, o ne žmonės.
Šios mašinos gabena amuniciją, maistą ir medicinos reikmenis, taip pat evakuoja sužeistus karius iš pavojingų zonų.
Vis dėlto robotų naudojimas mūšio lauke yra tik dalis platesnio karo transformacijos proceso, vykstančio jau dešimtmečius.
Šiuolaikines diskusijas apie dirbtinį intelektą karyboje iš esmės paskatino JAV bepiločių orlaivių (UAV) naudojimas 2000-ųjų pradžioje.
2002 m. JAV panaudojo droną „MQ-1 Predator“ vienam pirmųjų tikslinių oro smūgių Afganistane. Vėliau jų naudojimas sparčiai plėtėsi – ypač Pakistane, Jemene ir Somalyje.
Tobulėjant dirbtiniam intelektui, dėmesys perėjo nuo nuotoliniu būdu valdomų operacijų prie sistemų, galinčių pačios nustatyti taikinius, prioritetus ir net prisidėti prie sprendimų priėmimo mūšio lauke.
Tai kelia esminį klausimą: kiek sprendimų galima patikėti mašinoms?
Žmogaus vaidmuo
Pastaraisiais metais visiškai autonominių ginklų – vadinamųjų „žudikų robotų“ – atsiradimas sukėlė intensyvias diskusijas.
Jungtinių Tautų ataskaitoje teigiama, kad Turkijoje pagaminti dronai „Kargu-2“ 2020 m. Libijoje galėjo autonomiškai identifikuoti ir atakuoti taikinius.
Šis atvejis iškėlė rimtų moralinių klausimų: ar mašina gali priimti sprendimą atimti žmogaus gyvybę?
Tyrėja Anna Nadibaidze pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pusiau autonominėms sistemoms, kuriose žmogus vis dar dalyvauja sprendimų priėmime.
Pagrindinis klausimas – ar žmogui paliekama pakankamai laiko ir galimybių priimti sprendimus.
Šiuo metu Ukrainoje antžeminius robotus vis dar valdo žmonės, tačiau dirbtinis intelektas vis labiau įsitraukia į sprendimų procesą.
Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Izraelio operacijose Gazoje, dirbtinio intelekto naudojimas kelia susirūpinimą dėl didelio civilių aukų skaičiaus ir proporcingumo principo pažeidimo.
Ukraina – technologijų bandymų poligonas
Ekspertai sutaria, kad technologijos pačios savaime nėra nei geros, nei blogos – viskas priklauso nuo jų naudojimo.
Ukrainoje robotai naudojami ne tik kovai, bet ir civilių gelbėjimui bei logistikai sudėtingomis sąlygomis.
Tačiau fronto linija taip pat tampa bandymų poligonu, kuriame išbandomos ateities karo technologijos.
Tarptautinė bendruomenė turės spręsti, kaip šias technologijas reguliuoti ir taikyti ateities konfliktuose.
Yra ir atsargaus optimizmo: vyksta Jungtinių Tautų diskusijos dėl autonominių ginklų reguliavimo, o tokios institucijos kaip Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų institutas (UNIDIR) analizuoja dirbtinio intelekto poveikį pasauliniam saugumui.
Kaip ir anksčiau su cheminiais ginklais, ilgainiui gali būti sukurti tarptautiniai susitarimai, ribojantys šių technologijų naudojimą.
Tačiau, kaip įspėja ekspertai, jei nebus atsargumo, karas gali tapti dar greitesnis, pavojingesnis ir mažiau kontroliuojamas žmonių.
aljazeera.com
