Jurga Lago. Vakare ruošim šeimos vakarienę. Kad namuose degtų žvakelė ir kad vaikai žinotų, kam ji dega

Gal kažkiek keistai nuskambės, bet šiandien parašysiu.

Galit juoktis, bet vienybė su gamta, tradicijomis ir savomis šaknimis (šeima) išlaikė mus per amžius. Atvedė į šiandieną ir patogiai pasodino. Nupirko aifoną – esam aukščiausiai užkopusi patogumo laiptais Vakarų civilizacija. Ir ne mes patys užlipom, ne, mus ant rankų užnešė tėvai, seneliai, proseneliai – visos tos „tamsios, necivilizuotos, neišsilavinusios, mačistinės” kartos.

Ir pakeliui – simbolinio susitikimo su jais diena – Vėlinės. Arba Ilgės (nuo žodžio “ilgesys”?) Lietuvis visada žinojo jų prasmę. Kaip ir ramiai jautėsi savo gyvenime: ramiai sutikdavo ir negandas, ir džiaugsmą. Netrizniavo, necypavo, nesimakalavo. Buvo santūrus, kieto charakterio, tvirto būdo. Sėsli ramybė, darbštumas, bet ir atkakli kova už išlikimą buvo išgyvenimo kodu.

Ir jie nebuvo durni nė per plauką. Kaip ir mes nesam už juos nė per tiek protingesni su savo aifonais.

Tebūnie šis ilgėjančios nakties metas skirtas uždegti šviesą. Šviesiam susitikimui su išėjusiais.

Tebūnie skirtas baimių pristabdymui – visais laikais už baimę sumokėdavo brangiai. Ar teko girdėti kokią seną dainą, kur girtų “bailelį, išdavikėlį, triznių, idijotėlį”? Ne todėl, kad tokių nebuvo. O todėl, kad kurti rytojų reikėjo kitokių savybių!

Nebūtina tapti globalaus pasaulio dulke, blaškomu lapu, jeigu savo namuose gali būti ąžuolu

Tebūnie tai mūsų plačios giminės, šeimos, o kartu pasakų, sakmių, senųjų tradicijų, dvasinės kultūros laikas. Savotiška sielos dezinfekcija tokia. Atsiremiant į praeitį, nes ji yra solidi ir tikra. Nes jau tūkstančius metų išseivino mūsų išgyvenimo formulę.

Būkim atidūs savo vaikams – kad gerbtų ją, senelius (taip gerbs ir mus, ir ateityje bus protingi žmonės). Parodykim jiems asmeninę – šeimos Lietuvą – juk nesam vėjo blaškomi lapai pasaulyje. Kad saugotų namus, tėvus ir suprastų – šaknys laiko per audras. Nebūtina tapti globalaus pasaulio dulke, blaškomu lapu, jeigu savo namuose gali būti ąžuolu. O namai yra ten, kur šeima. Kur meilė. Kur tradicijos. Kur pagarba. Kur saugu. Ir namus reikia tvarkyti ir ginti.

Vakare ruošim šeimos vakarienę. Kad namuose degtų žvakelė ir kad vaikai žinotų, kam ji dega. Kad nepasiklystų po visokius pseudolaimės, Insta-džiaugsmo ir tiktoko labirintus, kai yra tūkstančius metų praminta, tiesi autostrada, rodanti kur, kaip ir su kuo reikia keliauti, kad būtum laimingas, tvirtas ir sveikas.