Žinote, ką pastebiu Ispanijoje?
Ogi naują trendą – „varyti” ant verslo. Rimtai. Ir subtiliai, ir atvirai tai tampa nauja mada.
Nežinau, gal kad raudonieji prie vairo?
Bet kur bepasisuksi – iššoks koks nors nupezęs hipsteris, dirbantis 2 valandas per savaitę, nes “gyvenimas gražus ir darbas nualina”. Kuris vaikų nenori, nes jie “teršia planetą”.
Arba yra nauja rūšis „pižonų” – gyvenime nedirbę turtingų tėvų vaikai, prijaučiantys kairei: šitie bus “mažinantys vartojimą”, kovojantys už klimato kaitą, veganai, kovotojai už lygybę, feministai, aktyvistai. Čia tie, kurie dažniausiai lovos nemoka pasikloti ir kambario susitvarkyti – toks būtinai imsis tvarkyti pasaulį.
Trečia rūšis – valstybės tarnautojai. Šitiems Ispanijoje nuo verslo bloga, o valstybės tarnyba duodama iki gyvos galvos – kad netektum darbo, pirma turi netekti galvos. Jų žiauriai daug ir baisu darosi, nes jų vis daugėja.
– Vakar išmečiau pro duris du avinus, – sako Pelius. Jis gamina naminius sūrius ir jogurtus, turi mažą parduotuvėlę.
– Kodėl?
– Nes pusvalandį ginčijosi, ar pirkti vieną mano jogurtą (nes “mažina vartojimą”). Rankose nauji iPhonai ir pilni krepšiai iš supermarketo. Pasakė, kad mano jogurtas brangus ir trumpai galioja. Prašė… nuolaidos!
– Tai ką padarei?
– Pasiūliau eiti pasimelžti avį debilams! – juokiasi.
Kartais galvoju, kaip išgyvena smulkus verslas ES. Ir nesugalvoju. Ir kam jo reikia?
Ar tikrai einama link naujojo komunizmo, kai jo visai neliks, kaip Suomijoje? Kur mokesčiai tokie, kad išgyvena tik korporacijos ir valstybės tarnautojai?
Ar gerovės valstybė yra tada, kai pats didžiausias verslas yra … valstybė?
Sakysit – ten sveikatos apsauga, švietimas, pensijos?..
Aš nežinau. Nes savo aplinkoje turiu iš Suomijos emigravusius į Lietuvą žmones, kurie sako, jog viskas eina „dugnan”. Ir tada, kai į Lietuvą ateis tokia „gerovė”, joje irgi bus korporacijų+valstybės gniaužtai. Vis didėjanti asmeninės erdvės ir gyvenimo kontrolė. ilgėjančios eilės poliklinikose, vaikų infekavimas tingiu leftizmu ir kalbos apie seksą nuo 6 metų mokyklose. Reglamentuoti žmonių santykiai, be grynųjų pinigų, be galimybės rinktis.
“Mokėti visus mokesčius šiandien ES gali tik labai neatsakingi žmonės, nemylintys savo šalies”, – sako vienas mano pažįstamas italas.
Nebūtų italas! Jis turi šeimos verslą. Valstybė biedna = turtingi žmonės. Šalis laiminga.
Esu neatsakinga, ką jau čia.
Lietuvoje “į rankas” gaunantis 1000 Eur žmogus sumoka 600 Eur valstybei. Daug? Mažai?
Aš visgi manau, kad daug ir turiu argumentų, iš kurių Nr. 1 yra – besipučiantis ir kaip taisyklė vis nelaimingesnis valstybinis sektorius, o Nr. 2 – mistinė pensija.
P.S. Šiandien, girdėjau, į valstybinę “Vaikų teisių” tarnybą Lietuvoje priimta dar apie 115 žmonių.
Pasiruoškime.
