Jurga Lago. Mes auksą keičiame į stiklo karolius, kaip papuasai

Aš esu juvelyrė ir dizainerė. Mano darbas – apie simbolius, ženklus ir jų prasmę. Apie jų derinimą ir kokybę.

Neišstudijuota forma, neišmąstytas dizainas šiandien dažnas reiškinys ir žinau – šiandien sunku išsiskirti, sunku sukurti ką nors naujo, kad daiktas liktų istorijai, nes laikas viską patikrina, kaip ir sąžininga konkurencija.

Todėl jums sakau – dizaineris, sukūręs mūsų neužmirštuolę, iš tiesų padirbėjo prastai. (Taip, ją kūrė dizaineris, kas nežino).

Kad mums, lietuviams, dažnai visur užtenka prastesnės kokybės? Kol nežinom – tebūnie. Juk kiekvienas dirbam savo darbą ir neprivalom visko suprasti.




Bet nuo šiandien jau žinosite – mums neužmirštuolę sukūręs žmogus nepadarė namų darbų ir ji mūsų atveju yra nekokybiško darbo pavyzdys. Prastai atliktas užsakymas, prastai išstudijuota užduotis, prastas produktas. Ar įsivaizduojate tokį feiką UK, JAV, Italijoj, Skandinavijoj, Prancūzijoj? Šalyse, kurios dizainą “skaito” sklandžiau ir atidžiau stebi prekinių ženklų ir pan. kopijavimą. Ši gėlelė jau turi savo įkrovą – ji yra Alzhaimerio ligos simbolis visame sviete ir “nukopijuota nuo britų popio, nes gerus dalykus reikia nukopijuoti”! – sako neužmirštuolės autorius vienoje FB diskusijoje. Galima visaip išvedžioti, bet ženklas ir yra ženklas tam, kad būtų atpažįstamas, be išvedžiojimų. O apie lietuvių dizainerių kopijavimą? Tyliu. Juk kopijuoti = vogti!

Visos šalys turi savo valstybinius ženklus, sukurtus ar laiko patikrintus: herbus, šifruotes, simboliką. Tik mes, kaip kokie, atsiprašant, seno tėvo neišsilavinę vaikai – auksą keičiam į stiklo karolius, kaip papuasai. 😉

Atsakingi kūrėjai nusipelno atsakingų užsakovų! Bet čia taip nebuvo ir šiandien ženklas kelia aistras, kaip ir bet koks negerai atliktas kitas darbas, kol laikas jį išstums velniop. Kas užsakė, patvirtino ir – neduokdie – sumokėjo už šitokį …?
Protingi, jeigu nieko negeba sukurti – saugo tai, ką patikrina laikas ir ką paveldi. Kitaip – ubago mentalitetas senus tėvų rūmus paverčia gipskartonio dėžėmis, tėvų auksą – plastmase. Kaip mano babytė sakydavo – “kodėl durnas? Todėl, kad biednas! Kodėl biednas? Todėl, kad durnas!” 🙂

Viena iš sausio 13-ąją žuvusių aukų – Loreta Asanavičiūtė mokėsi ir mėgo juvelyriką. Teko skaityti.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...

Vilius Kavaliauskas. Rimtas klausimas prie akmenų tvoros: jei per terminą nebus atsakyta kreipsiuosi į administracinį teismą dėl neveikimo

Šiandien išgirdau apie naują piliečių ir valdžios bendravimo formą - apie klausimus Vyriausybei ir jos atsakymus valdžią jai...

Romaldas Abugelis. Trispalvės skausmas

Vėliava yra ypatingas valstybės ženklas, tautos kultūrinio identiteto dalis. Apie trispalvę telkėmės visuomet, kai mūsų valstybei iškildavo pavojus,...

Užgeso altininko Andriaus Pleškūno gyvenimas, tačiau pasiliko jo muzika

Lietuvos muzikinė ir patriotinė visuomenė neteko iškilaus altininko, kompozitoriaus, sakralinės muzikos puoselėtojo ir aktyvaus Tautos forumo rėmėjo Andriaus...