Labas trečiadienis, mielieji.
Pas mane lyja, bet šilta. Dirbu nuo ryto, kaip ir jūs.
Mačiau, kad I. Makaraitytė mane paminėjo savo straipsnyje kažkur LT spaudoje šiandien? Kalbėtis yra gerai.
Tik trumpai dar kartą apie tą vaikų mušimą. Žinau… 🙂
Pirma – baikit mums aiškinti, kad mes esame prastesni, durnesni, agresyvesni už kitas tautas. Atsibodo. Mes, lietuviai, esam išmintingi ir matę gyvenimo. Labiau mušam savo vaikus, nei aplinkinės tautos?
Cha! Reikia mums pritaikyti žiauresnius saviplakos metodus ir pasiduoti new left/old methods? (čia toks madingas naujųjų komunistų, vėl gelbėjančių nuo blogio pasaulį) pavadinimas. Papasakokit savo babytėms, nes manoji nepatikėtų – ji vienintelė išgyveno, kai jos mamą ir seseris iššaudė raudonieji šunėkai – pasaulio gelbėtojai senojo kirpimo.
Sakysite aš už smurtą?
Irgi baikit juokus.
Tik gyvenime mėgstu mokytis iš geriausių!
Ir man Skandinavija nėra itin šiltų šeimos santykių pavyzdys. Norvegija, pralaimėjusi arti 20 bylų EŽTT teismuose – ypač. Gali pamokyti žvejybos ir kitų šaltesnių mokslų.
Jeigu mokytis, tai iš tų, kurie moka. Puikiai tvarkosi kitos valstybės – kur niekas su galva nesusipykęs ir jokių skandalų. Pvz. Prancūzija, Vokietija, Ispanija, etc. Kurios padeda tiems, kuriems reikia, kurios paima vaikus iš smurtaujančių šeimų, bet nelaiko visų tėvų linkusiais į smurtą.
Ar čia toks būdas tiesiog atgrasyti jaunimą, kad nebeturėtų vaikų? Augintų šunis, kates ir papūgas? Esi tobulas, arba tau šakės! Shame on you!
O dabar svarbiausia – mes, aišku, norime taip, kaip esam įpratę: kuo panašiau į tą smurtinę aplinką, iš kurios atėjome, kurią pažįstame – sovietmetį. (Kai kuriems ten buvo gerai).
Taigi. Mano galva, šis įstatymas stumiamas žmonių, kurie patys yra linkę į smurtą ir kartu yra idealistai, kokie buvo ir tebėra jaunieji modernieji komjaunuoliai – idealistai ir pasaulio tobulintojai. Kieto valstybės kumščio šalininkai. Nemylintys savo tautos ir laikantys jos žmones antrarūšiais, kuriuos reikia „laikyti ant trumpo pavadžio”.
Fuck you! (Čia toks madingas tarptautinis komplimentas).
Aš esu alergiška prievartai. Kol bus tokių, kaip aš, tol bus sunku Lietuvoje įvedinėti režimą ir vadinti mus prastesniais, versti mus jaustis kaltais, kvailiais ir bučiuoti „protingesnių” batą.
Atsibodot! Esu lietuvė ir neleisiu iš savęs tyčiotis, kontroliuoti, kaip triušį, o mano šeima – mano tvirtovė. Lįsit nekviesti su savo slidžiom rankom – gausit buku daiktu atgal, va tada bus smurtas, tada ir pakalbėsime.
P.S. Nuotraukoje – vitrina Paryžiuje.
