Ką iš tikrųjų reiškia “nesinervinti ir džiaugtis gyvenimu”, ir ką galima tiesiog daryti šiandien dėl šventos ramybės rytoj.
1. Kad ir keistai nuskambės šiandienos inovacijų kokteiliuose besipurslojantiems, bet žmogus yra ne kompo detalė, o gamtos. Todėl žmogui pasirinkus nelaisvę, atrofuojasi raumenys, nervai ir rytdiena.
Tai va – spaudžia darbdavys? Valstybė? Šiandien keisti darbą – puikus metas, nes Lietuvoje chroniškai trūksta ne darbdavių, o …darbuotojų! Good to know.
Juvelyrų pvz. tiksliai žinau, jog trūksta ir LT, ir Ispanijoje, ir Vokietijoje, etc.
2. Pasimokyti iš svetimų klaidų ir žinoti, kad šalims, valdomoms leftistų ir praktiškai susidūrusioms su “pabėgėliais”, reikia saugoti savo… NT turtą.
Skamba keistai, bet pvz. Ispanijoje ar Prancūzijoje, kokiam veikėjui apsigyvenus svetimame būste, jį iškelti tampa teisiškai ir finansiškai sudėtinga. Ispanai turi net žodį jiems – “ocupas”.
Daugelis šeimininkų užmiesčiuose turi legalius ginklus. Jų panaudoti beveik negali, tačiau savisaugai jie efektyvūs. Tik sakau, nes nebus viskas taip paprasta. Ir ypač tiems, kur galvoja, kad problemos juos prašoka – kaimynai lenkai rūpinasi savo saugumu, stiprina savo sienas, o jų politikai kalba ne leftistų kalba. Todėl į Vakarus “pabėgėliai” tiesiog neišeis, kaip mes tikimės. Todėl nesakykit, kad niekas neperspėjo – žiema ant nosies, o mūsų armonautai kol kas sukišę tuos žmones palapinėse.
3. Mano pažįstama sako, kad “jaučiuosi gyvenanti durnyne, todėl bėgu ir užsidarau savo pasaulyje”.
Neatmeskim galimybės, kad taip ir yra. Ne tu išprotėjai, o mus valdo paprastučiai, gerai įsisavinantys valdišką babkę ir labai vidutiniški žmonės. Ir gaunasi prastai ne todėl, kad kokia globali katastrofa artėja, o todėl, kad kelionė visada nėra maloni, kai ožkų būrys vairuoja autobusą. Tik šįkart lietuviškai sulįsti į savo pasaulį neišeis, nes autobuse sėdim visi.
Todėl pasitikėti valdiška atsakomybe ir gerovės statymu metas baigėsi.
O jei atsiranda viena ožka “protinga”, mokanti šiandien, kaip statyti sieną – žiūrėti reikia ne į jos žodžius, o į darbus – jei per 10 metų pati sienos nepastatė – šiandien ji irgi viena iš to paties mad drivers būrio.
4. Todėl išeitis tupėti savo vienatvėse yra praeitis.
Ir slankioti po vieną. Nes laikai, kai kiti už mane pastatys man visokias geroves baigėsi. Ir valstybinių pasirūpinimų laikas virsta į valdišką prievartą. Paklusnumas nepadės. Nes ištižėliai, tinginiai bei slunkiai nėra verti nei ramybės, nei patogumo, nei saugumo. Ir jo neturės. Ir taip yra teisinga.
Todėl RUGPJŪČIO 10 d. mitinge Vilniuje reikia dalyvauti. (Taip, rugpjūčio). Nes armonautai su Šimonyte tądien bandys posėdžiauti ir stumti savo tamsią, naują prievartą. Kaip kokiam Gothame pingvinai su Džokeriu.
5. Tikėti reikia tik Dievu, visa kita – reikalauja veikimo.
6. Ir va, taip atrodo nesinervinimas. Gyvenimo džiaugsmas ir saugumas. Už juos visada visi kovojo ir niekas jų negavo už dyką. Nes prievarta yra kaip nuodingi garai – pasieks jei ne per langus, tai per duris. Namų ūkius.
Todėl “Grįžk iš Nidos” yra toks alegorinis kvietimas gudriai savo komfortuose tupintiems lietuviams.
