- Jų nuomone, įtraukusis mokymas – demokratijos išraiška.
- Jų nuomone, klausimas, ar spec. poreikių turinčių mokinių gausa klasėje netrukdys tokių poreikių neturintiems mokiniams MOKYTIS – neleistinas, nes netolerantiškas.
Vadinasi, nebegalima net matyti, ir konstatuoti, kad Lietuvoje be spec. poreikius turinčių vaikų dar yra ir tokių, kuriuos netolerantai vadina „normaliais“, nes taip galvoti jau būtų nuokrypis į netolerancija. O jau rūpintis, kad jie, atėję į mokyklą, ne tik socializuotųsi, bet ir KAŽKO IŠMOKTŲ – smerktinas netolerantiškumas!!!
Bet tada tegu biurokratai paaiškina, kodėl už pinigus būti „netolerantiškiems“ ir leidžiama, ir galima??? Nes privačios mokyklos savo durų mokiniams su spec. poreikiais, ypač jei tie poreikiai susiję su psichikos, o ne fiziniais nuokrypiais, neatvėrė.
Tad giliausia užuojauta tėveliams, kurie neuždirba tiek pinigų, kad sau/savo vaikams nupirktų teisę būti tolerantiškais tik tada, kai patys to nori. o ne visada, kai tik paliepia biurokratai.
Neseniai Kanados mokslininkai ištyrė virš 100 000 įvairių šalių žmonių ir surikiavo jas pagal empatijos turėjimo lygį į eilę. Ir ką gi – Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje,. Nustatyta, kad organininių (rimtų) psichinių susirgimų bendruomenėje yra apie 3 proc. (visose šalyse panašiai), o psichologinių problemų turinčių žmonių yra apie 25 proc. (Lietuvoje apie 19,8 proc. vyrų tarpe ir kiek dažniau, apie 30 proc. pasitaiko moterų tarpe). Turime neužmiršti, kad mokykla yra ne tik žinių sukaupimo vieta, bet ir pasirengimo gyvenimui institucija. Socialinių poreikių turinčio vaiko mokymasis bendrojo lavinimo mokykloje daugiau naudos duoda ,,sveikiesiems” negu pats gauna. Beje, nesveikieji neretai būna aukštesnio intelekto už vidutinius ,,sveikus” mokinius. Žinoma, mokykla ir mokytojai turi tokiai integracijai tinkamai pasiruošti. Turi būti mokykla pakankamai finansuojama, turėti pakankamai paruoštų mokytojų padėjėjų, nekalbant apie mokytojus.
Geros mintys, ačiū. Švietimo ministerienė su savo chebrantais turėtų eiti į mokyklas ir mokyti kokio nors dalyko (juk trečdalį mokytojų sudaro atėję iš gatvės), kur įtraukusis mokymas pakvietė į klases psichiškai neįgalius vaikus. Kai gaus su kėde į makaulę, kai cyptels, yra vilties, kad supras, jog tai absurdiškas planas ir jį atšauks. O gal ir neatšauks, nes galvelėje- tuščia.
Kai toks supratimas, kas yra Tautos švietimas – Tautai galas. Vyti juos visus iš ministerijos, nebebalsuoti už seime tupinčius – nė už vieną asabą. Nė už vieną!