Jonas Ivoška. Bukumo požymis taikų bendrabūvį grįsti baime

Tie, kas gyveno pokario kaime, tikriausiai, prisimena, kad tarpusavyje darniai sugyvenusios šeimos gyveno labiau pasiturinčiai. Tokių šeimų sutuoktiniai nesikivirčijo ir su kaimynais. Jie dažniau veikdavo tarpusavyje subendrintomis pastangomis ir iš to turėdavo apipusės naudos.

Skandalistai paprastai susilaukdavo kvaišų, bukapročių, tešlagalvių „epitetų“. Tokiems kaimynai nenešdavo skerstuvių, jie retai susilaukdavo javapjūtės ar bulviakasio talkų. Žodžiu, žmonės bendrabūvį, grindžiamą ne prievarta ir baime, o santarve ir pagarba kito savasčiai, laikė vertybe.

Manau, kad toks sodietiškas bendrabūvis daug kuo gali būti pamokantis ir tarpvalstybiniuose santykiuose. Juk pilietinė darna, nesikišimas į kaimynų vidaus reikalus, abipusiai naudingas ūkinis bendradarbiavimas – krašto turtėjimo ir pažangos sąlygos.

Suprantama, kad turint kaimyną, kuris taikų sambūvį supranta tik baimės pagrindu, lygiavertė bendrystė yra problemiška. Tačiau, nesant pariteto, pavyzdžiui, karinių galių santykyje, nėra reikalo kaimyno norą jaustis galingesniu bandyti nuginčyti, jam įrodinėjant priešingai.




Ramiai pripažinkim jo naikinamosios galios viršenybę, nedėdami pastangų tai praktiškai įrodyti. Parodykim jam savo pranašumus, pavyzdžiui, gamtotvarkoje, visuomenės savivaldos srityje, atskirose sporto šakose, kad jam kiltų noras su mumis varžytis ne toje srityje, kur jis neginčijamai stipresnis, o ten, kur mes lygiaverčiai ar pranašesni.

Neskatindami kaimyno įrodinėti savo pranašumo ten, kur jis akivaizdžiai stipresnis, neaktyvuosime jo įrodinėjimo paskatos. Vadovaukimės išmintimi ir siūlykime kaimynui varžytis tose srityse, kur mes turime pasiekimų.

Be varžytuvių pripažindami jo konkretų pranašumą, žymiai sumažinsime kaimyno motyvaciją veikti toje srityje, kurioje nėra rungtyniavimo stimulo. Primeskime jam savo valią varžytis ten, kur yra įrodinėjimo intriga, kvieskime jį bendradarbiauti, kur abipusė nauda.

Šiandieninės mūsų pastangos tarpvalstybiniuose santykiuose pasiekti teigiamą rezultatą kaimyno gąsdinimu, o ne derybomis, labiau atitinka bukumo, o ne išminties kriterijus.

Jonas Ivoška yra advokatas, publicistas ir visuomenės veikėjas

2 KOMENTARAI

  1. Kitus mokyti lengva. Jonai, tačiau kaip pačiam sekasi su tuteišiu kaimynu sugyventi? Dar iš būsto, pasitelkęs į pagalbą teisėsaugą, jis paties neišvarė?

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Kas bendro tarp kvantinės fizikos ir indų išminties

Sakoma, kad filosofija prasideda ten, kur baigiasi mokslas. Bet kartais šios pažinimo sritys susitinka. Ričardas Feynmanas rašė: „Esate...

Prof. dr. Alvydas Jokubaitis. Tik nuo rinkimų dienos 6.00 iki 20.00 val. kažką reiškiame, o po to visą laiką esame tuščia vieta

Pokomunistinė Lietuva susiduria su anksčiau nematyta, nors sovietmečiu išryškėjusia problema: atmetami bet kokie absoliutūs principai, o viskas padaroma...

Kariuomenės lyderiai – karštoje kėdėje dėl atšaukto dislokavimo Lenkijoje

JAV kariuomenės lyderiai bandė reaguoti į Kongreso pasipiktinimą dėl Pentagono sprendimo šį mėnesį netikėtai atšaukti daugiau nei 4...

Klasikinio baleto magija sugrįžta į LNOBT sceną: laukia įspūdinga „Pakitos“ premjera

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pasitinka klasikinį baletą „Pakita“, kurio pastatymą Vilniuje sukūrė žymus prancūzų choreografas...