Intelektas reiškia visumą gebėjimų mokytis, įsiminti, susivokti naujose situacijose, pastebėti sąsajas, rasti problemų sprendimus, kurti, reikšti mintis, valdyti emocijas, numatyti galimas priežastis, pasekmes ir galimybes. Vyresniame amžiuje mūsų intelektas sparčiai mažėja. Bet tyrimai rodo, kad nėra amžiaus, kuriame visi žmogaus pažintiniai gebėjimai yra didžiausi.
Harvardo universiteto tyrėjai Joshua Hartshorne ir Laura Germine ištyrė 48 537 žmonių atmintį ir atskleidė, kad duomenų apdorojimo sparta ir trumpalaikė atmintis pradeda mažėti jau baigus vidurinį mokslą. Abstraktaus mąstymo gebėjimai pradeda mažėti trečiajame dešimtmetyje. Kiti pažintiniai gebėjimai didėja iki ketvirtojo dešimtmečio ar ilgiau.
Kalbant apie intelektą, yra skiriamas abstraktus mąstymas ir bendras žinojimas. Vidutinio amžiaus žmonės daugiau nusimano daugelyje sričių, lyginant su jaunimu.
Su mokslu (chemija, fizika, biologija ir kt.) susiję abstraktaus mąstymo gebėjimai pradeda anksti mažėti. Nepaisant to, jūs galite laimėti net fizikos Nobelio premiją būdamas solidaus amžiaus, nes yra daug pažinimo sričių, į kurias galima gilintis visą gyvenimą. Ypač svarbus yra asmenybės intelektinis smalsumas.
Kuo ilgiau išlaikyti intelektą padeda gyvenimo tikslo ir ateities planų turėjimas, kasdienis aktyvumas, gyvenimo siekiai, rūpinimasis ateitimi. Gyvenimo tikslo turėjimas bene labiausiai stabdo pažintinių gebėjimų mažėjimą ir gerina sveikatą.
Gyvenimo tikslą galima nuolat keisti, todėl klausimas, kada intelektas pasiekia viršūnę yra beprasmis ne tik todėl, kad mūsų įvairūs pažintiniai gebėjimai viršūnę pasiekia skirtingu laiku. Po tam tikro amžiaus prasmingiau yra į intelektą žiūrėti ne pro jaunimo informacijos apdorojimo ir protavimo prizmę, bet pro patirties, išminties ir tikslo prizmę.
