Jonas Grigas. Ar visata atsimins mus po mirties?

Kada nors žmonija išnyks. Išnyks ir jos palikimas – mokslas, filosofija, menas, muzika. Viskas, ką galvojome ir darėme, taps beverčiais. Jei nieko apie mus neišliks, jei niekas mūsų neatsimins, mes būsime neegzistavę.

Todėl nenuostabu, kad daug žmonių tiki Dievą, tiki, kad nemirtinga, visažinė būtybė stebi kiekvieną iš mūsų ir atsimena mus po išėjimo, kaip kosminis begalinės atminties įrenginys. Jei ši dieviškoji esybė neegzistuoja ir vieną dieną visi mūsų pėdsakai amžiams išnyks, kokią prasmę turi mūsų gyvenimas?

Ir mokslininkams nesvetimi tokie rūpesčiai. Kai kurie fizikai linkę tikėti informacijos tverme. Stanfordo universiteto fizikas Leonardas Suskindas teigia, kad informacija niekur nedingsta. Informacijos tvermė yra net labiau fundamentinė, nei pirmasis Niutono dėsnis (judėjimas amžinas), pirmasis termodinamikos dėsnis (energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta) ir nulinis termodinamikos dėsnis (jei A ir B sistemos yra pusiausvyroje su C, tai A ir B yra pusiausvyroje tarp savęs). Suskindas informacijos tvermės dėsnį vadina „minus-pirmuoju termodinamikos dėsniu.“

Minus–pirmasis dėsnis apima determinizmo dėsnį, teigiantį, kad jei žinote sistemos dabartinę būseną, galite žinoti jos praeitį ir dabartį. Prancūzų matematikas ir fizikas Pieras-Simonas Laplasas determinizmo prasmę aiškino daugiau nei prieš 200 metų.

Suskindas mano, kad minus–pirmasis dėsnis neprieštarauja klasikinei fizikai, termodinamikai, kvantinei fizikai ir energijos tvermei, kuria fizikai tiki šimtus metų.

Anglų fizikas Stivenas Hokingas yra pareiškęs, kad juodosios bedugnės sunaikina informaciją. Tačiau Suskindas mano, kad informacija išsaugoma ir juodojoje bedugnėje – jos išoriniame sluoksnyje, kuriame erdvė ir laikas keistai iškreipti.

Tačiau informacija neturi prasmės, jei nėra ką informuoti, t. y. proto. Informacijai reikia sąmonės. Todėl jei informacija niekur nedingsta, nedingsta ir sąmonė. Todėl minus-pirmasis dėsnis reikalauja, kad jei sąmonė egzistuoja dabar, ji turi egzistuoti visada.

Daugelis mokslininkų mano, kad sąmonė yra tokia pat fundamentali, kaip ir medžiaga. Tačiau antrasis termodinamikos dėsnis, teigiantis, kad entropija (arba netvarka) visada didėja, ir besiplečiančios visatos laukia šiluminė mirtis, kai joje nieko nevyks, ima viršų prieš minus-pirmąjį dėsnį. Todėl į minus-pirmąjį dėsnį vertėtų žiūrėti skeptiškai, nors iš jo sektų, kad visata amžinai išlaikys mūsų gyvenimo atmintį. Po to, kai Saulė ir visa Paukščių tako galaktika išnyks, ateiviai su dieviškomis galiomis galėtų atstatyti gyvenimus kiekvieno kada nors gyvenusio asmens.

Bet informacijos tvermės dėsnis nedaug skiriasi nuo reinkarnacijos ar dangaus sampratos — arba Dievo, kuris mus myli ir globoja. Šie moksliniai ir religiniai tvirtinimai reiškia paguodos bandymus.

Bet geriau besąlygiškai priimti mirtį, nei laukti paguodos iš abejotinų biblinių teiginių arba fizikos dėsnių. Knygoje „The Black Hole War“ Suskindas pastebi: „Labai tikėtina, kad mes vis dar esame sumišę naujokai su labai klaidingais protiniais įvaizdžiais, ir tikroji realybė yra toli už mūsų supratimo.“ Su tuo negalima nesutikti.

Apie tai rašo šio mėnesio „Scientific American.“