Vytautas Sinica. Ar sustabdysime Lietuvos kolonizaciją?

Su tinklalaidininku Edvinu Jusiu jo kanale „Neredaguota“ aptarėme Lietuvos kolonizacijos klausimą. Manau, kad tai buvo viena geriausių laidų su manimi, tikrai verta jūsų laiko ir dėmesio. Žinote, kad taip nesakau, apie kiekvieną, ir žinote, kad jų būna gana daug. Ne vienas žmogus pripažino, kad laida privertė susimąstyti, apie ką prieš ta nemąstė.

Klausimas tarsi senas, bet situacija visiškai nauja ir nematyto masto. Ne visiems aišku, kas čia per kolonizacija gali būti ir apie ką tas Sinica su Jusiu čia paisto. Juk kolonizacijas vykdo okupantai, o Lietuva ne okupuota, nepriklausoma. Bet kai pažiūri į skaičius:

– per šią kadenciją užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo faktiškai 3–4 kartus ir pasiekė 220 tūkstančių;

– greičiausiai jų skaičius augo 2023 metais ir vien per juos atsikraustė 67 tūkstančiai;

– per visą sovietinę okupaciją į Lietuvą buvo atkelta apie 400 tūkstančių kolonistų. Čia per 45 metus. Tokiu tempu kaip pernai, viso sovietmečio kolonizacijos mastus pasiektume vos per 6 metus.

Bet yra daugiau. Sakoma, kad čia reikia gailėti, žmonės į Lietuvą nuo diktatorių bėga. Tikrai ne:

– iš Baltarusijos per kelis pastaruosius metus atvyko virš 60 tūkstančių jos piliečių;

– vos 418 iš jų pateikė politinio prieglobsčio prašymus ir tik 206 iš jų buvo patenkinti. Tiek tad pabėgėlių tarp 60 tūkstančių atvykėlių;

– palyginimui vien pernai VSD tarp jų rado 910 asmenų, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rado tikrindama ne visus, o tik mažą dalį atrinktųjų, nes neturi tam resursų;

– 95 procentai Vilniuje gyvenančių užsieniečių su laikinais leidimais gyventi šalyje planuoja likti Lietuvoje ilgiau nei penkerius metus, kas praktikoje reiškia, kad planuoja likti visam laikui ir kurti čia gyvenimą. Bet Lietuva nereikalauja mokytis valstybinės kalbos nei iš suaugusiųjų darbo vietose, nei iš vaikų, užtikrindama, kad šie eitų į mokyklas valstybine mokomąja kalba.

Lietuvoje kuriamas rusiškasis pasaulis, kuris taip lėtai ir sunkiai iš čia atsitraukė. Tai nieko gera ir Lietuvai lojaliems ir čia integruotis pasirinkusiems rusų tautybės piliečiams (tokių tikrai yra). Bet visgi pirmiausiai tai klausimas lietuviams: ar norime, kad čia išliktų lietuvių tautos namai ir jos išlikimui egzistuojanti valstybė?

Jeigu norime, tai apie kolonizaciją verta ne tik susimąstyti, pripažinti ją vykstant, bet ir imtis žingsnių jai spręsti. Pirmi du žingsniai:

– mąstymo posūkis – išsilaisvinti iš mitologijos, kad masinė kolonizacija demografiškai būtina Lietuvos darbo rinkai, nes Lietuvoje nėra kam dirbti ir galima tik rinktis, baltarusiai, uzbekai ar irakiečiai;

– veiksmo posūkis – skirti 0,6 proc. GPM paramą ir birželio 9 dieną Europos Parlamento rinkimuose balsuoti už Nacionalinį susivienijimą – vienintelę partiją, nuosekliai siekiančią, kad Lietuva išliktų lietuviška, nors pagarbia ir teisinga savo lojaliems kitataučiams piliečiams.

Politinė reklama.