Kalbant apie nacionalinį transliuotoją, nuolat girdime gąsdinimus, kad jeigu nekovosime tai nutiks kaip Vengrijoje. O kas nutiko Vengrijoje?
Norint geriau suprasti, reikia panagrinėti ne tik kas ten nutiko, bet ir kas nenutiko.
Gerai, prijunkime ir Lenkiją, ten irgi nutiko ir nenutiko beveik tas pats. Kalbant Lietuvos aktualijų terminologija, ten nacionaliniai transliuotojai virto augalininkystės tarnybos analogais su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Manau kad Lietuvos nacionalinį transliuotoją irgi galima priskirti tai pačiai kategorijai. Visgi svarbu ne tik kas nutiko, o kas nenutiko.
Nenutiko tai, kad ten toliau veikė nepriklausoma komercinė žiniasklaida, kuri neleido augalininkystės tarnyba paverstais nacionaliniais transliuotojais pasinaudoti kaip informacinės erdvės kontrolės įrankiais jas užvaldžiusioms politizuotoms grupuotėms.
Taip, nacionalinės žiniasklaidos statusas leido kalbėti valstybės vardu, leido propaguoti norimas vertybes ir kurti neegzistuojančią realybę, bet neleido turėti totalią viešosios erdvės kontrolę ir monopolį. Lenkijoje ir Vengrijoje nepaisant užgrobtų nacionalinių transliuotojų toliau gyvavo žodžio laisvė, rinkimų keliu keitėsi valdžia. Lietuvoje situacija labai panaši.
Mums primetė įsitikinimą, kad žodžio laisvė laikosi tik ant nacionalinio transliuotojo. Nieko panašaus. Lietuvoje žodžio laisvė gyvuoja nepaisant nelaisvės į kurią pakliuvo nacionalinis transliuotojas. Gyvuoja ir gyvuos.
Pavojus iškilo ne žodžio laisvei, o konkrečioms politinėms jėgoms, kurios gali prarasti nemokamą propagandos ruporą.
Pavojus kyla prodiuserinėms kompanijoms ir žurnalistams „profesionalams“, kurie gali prarasti pilnas ėdžias už abejotinos vertės propagandines laidas, kurios leidžia pasitarnauti politikams ir pasijausti reikšmingais.
Pavojus iškilo prarasti politinio šantažo įrankį.
Nemanau kad žiniasklaida yra išimtis. Pasižvalgius po Lietuvą pamatysime, kad partijos pridėjo kiaušinių į įvairias tarnybas ir žinybas, kurios veikia ne visuomenės, o įtakos grupuočių labui. Iš tų kiaušinių ritasi parazitai, kurie prisidengdami viešuoju interesu rūpinasi savais reikalais.
Lietuvoje žodžio laisvė gyvuoja nepaisant nacionalinio transliuotojo nelaisvės.
Demokratijos sąlygomis kvailinti žmones gerokai sunkiau. Norint tai daryti, reikia turėti visas žiniasklaidos priemones po savo padu.
Neužtenka po savo padu turėti nacionalinį transliuotoją.
nepasakyčiau, kad likę du didieji TV kanalai ar ŽR transliuoja kitokią nuomonę apie „kelininkų” protestus, gal bijo, kad atims valdiškus viešinimo pinigus ir iš viso kokiu stebuklu TV3 laimėjo futbolo PČ transliacijas kai LRT finansinės galimybės du kartus didesnės ar čia nekvepia pakiša iš MGB pusės
Didysis LRT reikalų ekspertas Jonas be savo skiedaliukų dar turi susirūpinti kalbos kultūra. Negi nebaigęs jokių mokslų ir moko tautą, kaip gyventi?