Janina Survilaitė: „Po Vasario 16-osios vėliava“

Įdomu, kada Lietuvos nuskriaustieji pamatys KGB sąrašus?

Gyvenimą prieškario nepriklausomoje Lietuvoje, išeivija prisiminė kaip viltingą V. Kudirkos „Varpo“ prisikėlimą. o aš, aprašydama jų Tėvynės netekties istorijas, jaučiausi, lyg skaptuoju skaudų 20-ojo amžiaus Valstybės naikinimo paminklą…

Pokaryje lietuvius, karo pabėgėlius, priglaudusių helvetų gyvenimas spindėjo neutralios Europos valstybės šiltais vaizdiniais: ramus, taikus, sotus ir politiškai išmintingas, nes Vakarų Europa gerai suvokė sąvokas: Garbė, Tėvynė, Valstybė, Asmenybė, Tauta, Pilietis, Tėvas, Motina, Pareiga, Teisė… Išeivijos gyvenimas – yra ištisas 50-ties metų aukojimasis savo Tautos Laisvei, tautinės krikščioniškosios Tapatybės išsaugojimui, glaudžiantis prie Dievo ir savo Tautos šaknų.

Sutinkant 50-ties metų jubiliejų (2002 m.), 1999 m. išrinkta teisėta 1952-02-17 įkurtos konvencinės Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) Pirmininke, perskaičiau išeivijos parašytą pranešimą apie 1952-02-17 Vakarų Europos sudėtingame politinio virsmo sūkuryje sukurtą ŠLB, ir jos reikšmingos veiklos kovą už Lietuvos išlaisvinimą iš okupacijos, tačiau už bendruomenės vairo 2006 m. stojusi vadovauti J. Caspersen, su savo patikėtine – internetinės svetainės administratore p. Ilona Katkiene, išeivijos ataskaitinį pranešimą tuojau išmetė lauk, kad bereikalingai „negadintų akių“…

Šiandien lietuvių išeivių vardus skaitytojai sutinka mano dokumentinėse ir beletristinėse knygose, o didžioji Tautos nelaimė, kad bendruomenės teisines šaknis, jos tarptautinės konvencijos įstatymų pagrindu sukurta pirmoji pasaulyje oficiali organizacinė antikomunistinė Bendruomenė (ŠLB), vis uždengiama nelegaliu 1950-08-20 protokolo liudijimu, kuris patvirtina ne ką kitą, o tai, kad ŠLB-nė buvo NELEGALI.

J. Caspersen nuolat sukuriami nauji internetinės svetainės puslapiai, vis įrodinėja nuogą, be jokių motyvų, jos pačios sugalvotą propagandą, kartoja jos sumanipuliuotą melagieną – senąjį buvusio režimo „tobulai“ panaudojamą Kremliaus „modelį“…

KODĖL ŠLB-nės veiklos istoriją begėdiškai perrašinėja buvusi sovietrežimo komjaunimo sekretorė, atgimus Lietuvai, tvirtai išlaikiusi sovietinio režimo įdirbį, savo buvusią idėjinę socrežimo sampratą, netikėtai tapusi turtinga milijoniere ir be jokio politinio patikrinimo filtro, lengvai atsisėdusi į aukščiausią Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos kultūros komisijos pirmininkės postą?!

Ar todėl, kad ji porą dešimtmečių vyresnė už pusmilijoninį dabartinių pasaulio lietuvių emigrantų pulką, kad įgijusi gerą sovietrežimo veikėjų patirtį, nes pati dešimtmetį sovietinėje tėvynėje išmoko skleisti sovietrežimo idėjas, kad leninizmo idėjų išauklėta nuo vaikystės Pagėgių vaikų namuose, kad komunistų – senelio ir tėvo ideologiniu supratimu, visada rėmė tvirtą režimo propagandą, jog išeivija buvo, yra ir bus tarybinės Lietuvos išdavikai, priešai nacionalistai, užsienyje bendruomenes įkūrę, kaip nelegalias gaujas, siekusias Lietuvoje nuversti gerąją, jos visą šeimą dosniai globojusią, tarybų valdžią.

Štai kodėl svarbiausia jos ideologinio darbo siekiamybė ir tęsiamybė įrodyti, kad išeivija Vakarų Europoje veikė NELEGALIAI…

Šveicarijos išeivių archyvų manipuliavimui atsivėrė rojus, kai 2009-siais mirė ŠLB-ės Garbės pirmininkas dr. Vaclovas Dargužas, 2010-aisiais mirė profesorius kunigas dr. Jonas Juraitis, kurie su politine išmintimi užsienyje dar vis tebetęsė išeivijos politinės veiklos istorinį tautinį Atminimą.

Pirmais pokario metais Šveicarijos karo pabėgėliams buvo būtina atsiriboti nuo 1944–1953 m. Šveicarijoje veikusios Wermachto karo aviacijos pulkininko, slapyvardžiu Jurgis Giedrys, suorganizuotos Wermachto karininkų, ir, menamai, Lietuvos holokauste dalyvavusių nelegalios organizacijos „Lietuvių sąjungos“ narių, kurių archyvai iki 2010 m. buvo saugomi mirusio LR Ciuricho Konsulato vicekonsulo St. Garbačiausko neveiksnios dukros Ritos Garbačiauskas (86 m.) senelių namuose ir privačiai išsinuomotame garaže Ciuriche. Prieš Ritos Garbačiauskas mirtį, pasinaudojusi jos neveiksnumu, su iš jos išviliotu „testamentiniu rašteliu“ – visą likusį Konsulato (LR URM priklausantį!) turinį su konsulato banko sąskaitomis savo žinion išsigabeno PLB-nės kultūros komisijos pirmininkė.

Tiesa, dalis archyvų iš Ciuricho buv. S. Garbačiausko konsulato pirmąjį 21-ojo a. dešimtmetį Ženevoje dirbusio LR generalinio konsulo p. Eriko Petriko rūpesčiu buvo perduoti LR valstybei. Tuo tarpu – „Lietuvių sąjungos“ archyvai, su pakeistomis narių tapatybėmis, konsulato diplomatinės vertės dovanomis ir finansiniais aukų banko įnašais – NE.

Gal Užsienio reikalų ministerijos šefas p. K. Budrys gali atsakyti, kur tie archyvai yra dabar?

Kodėl nė karto į mano prašymus man niekada neatsako p. Dalia Henkė, o visada tik ciniškais metodais atsako J. Caspersen?

Jeigu kas nors pareikšdavo nesutikimą p. Caspersen sukurtai propagandai ir staiga išlįsdavo gyva tikrenybė – ji greitai sumodavo vieną propagandą uždengti kita. Štai „Šveicarijos lietuvių žinių“ 2011 m. gruodžio mėnesio laikraščio 2-ame p. redakcijos skelbiama nelegali 1950 m. rugpjūčio 20 d. įkūrimo data, o 25-ame p. lietuvė išeivė dr. Joanna Pečiulionytė(-is), ŠLB-nės įkūrėja, savo straipsnyje aiškiai pranešė: „… mes ŠLB-nę įkūrėme 1952 m. vasario 17 d.“

(Ciuriche turėjusi garsią Vaikų psichiatrijos kliniką, medicinos mokslų daktarė Johanna Pečiulionytė, prieškario Lietuvos Generolo Motiejaus Pečiulionio, KGB nukankinto ir nužudyto, dukra, apie kurios veiklą rašo visi ŠLB archyvai, kad okupacijos metais ji vertė ir platino Vakarų Europoje „Lietuvos katalikų kroniką“, rėmė katalikų bažnyčios politines/kultūrines idėjas, finansiškai rėmė J. Stasiulienės lietuviškų tautinių šokių ratelį… Keliolika metų visa senoji karta girdėjo vienišos turtingos daktarės troškimą, kad jos pomirtinis palikimas būtų padovanotas Vilniaus reabilitacinės klinikos Vaikų psichiatrijos skyriui ir LR Katalikų akademijai, kaip ATMINIMO ŽENKLAS nužudytam Lietuvos Generolui M. Pečiulioniui, tačiau, niekas iki šiol nežino, kam po mirties perduotas dr. J. Pečiulionytės palikimas!)

Kas paneigs, kad PLB kultūros pirmininkė viską vykdė po KGB struktūrų veikimo stogu, sėkmingai kurdama išradingus viražus, kai viena archyvų manipuliacija pridengiama kita, o dar vis atkakli tiesos gynėja, rašytoja J. Survilaitė, po itin brutalaus ir ciniško ilgamečio J. Caspersen smurtavimo 2017 m. patyrusi smegenų insultą, KGBistikšku metodu visam pasauliui paskelbiama išprotėjusi, skaitytojams „paskelbiamas naujas jos adresas – Vilniaus psichiatrinė ligoninė – Vasaros 5.“

…Tikra politinės propagandos kulminacija visai LR valstybei iškilo 2017 m., kai p. Caspersen Šveicarijos teisininkams pakišo suklastotą ir LR išeivijos instituto direktoriaus prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus parašu patvirtintą, jokios ŠLB-nės istorinės politinės veiklos logikos neatitinkantį 2014-12-03 RAŠTĄ.

Paklauskite, kodėl, LR Išeivijos instituto mokslinės bendradarbės dr. Inos Vaisiūnaitės-Emužienės atliktas reikšmingas darbas – „OIKOS 2014 Nr. 2 (18) ir 139–140 puslapiuose įrašytas teisinis ŠLB-nės įkūrimas, vienu mostu prof. E. Aleksandravičiaus 2014-12-03 RAŠTE vėl atvirsta į p. Caspersen sukurtą melagieną, kodėl unikalių archyvų kopijų turinys neatitinka realybės, o lieka toli už LR išeivijos instituto mokslininkų dr. E. Aleksandravičiaus ir dr. I. Emužienės išeivijos archyvų suvokimo ribų???

Kodėl Konvencijos, Lietuvių chartijos ir CH civilinio kodekso (ZGB) unikalus dokumentas:

„Rechtliches Vereingründungsprozes in der Schweiz“, kuris nurodo griežtą CH civilinio kodekso ZGB Art.54 įstatų privalomumą, o LR išeivijos instituto prof. hab. m. dr. E. Aleksandravičius parašas vėl patvirtina tą pačią dešimt metų Caspersen vedamą J. C. propagandą?

„Vokietijos leidyklos „RŪTA“ redaktorė Angelė Daiva Digaitytė 2022-11-07 straipsnyje: „APSIMELAVO“, primena, kaip svarbu apginti lietuvių karo pabėgėlių IŠEIVIJOS veiklą nuo sovietinės propagandos dėmių, kurias visame lietuviškame pasaulyje tebeskleidžia PLB-nės valdyba su kultūros komisijos pirmininke. Redkolegija eilinį kartą nusivylusi PLB-nės Konfliktų sprendimo Komisijos (pirmininkas advokatas p. Mindaugas Jacinevičius) sprendimu dėl ŠLB įkūrimo datos teisinio fakto iškraipymo ir pakiša Komisijai po nosimi 1950-08-20 PROTOKOLĄ, kuriame aiškiai lietuviškai parašyta:

„Ciuriche susirinkę lietuviai NUTARĖ ĮSTEIGTI ŠLB-nę, o jos narių teisės ir pareigos bus nustatytos bendruomenės ĮSTATUOSE, kurie šiuo metu rengiami“… (,,Alpių lietuviai“, p. 169).

„Nelaikykite visus lietuvius kvailiais!“, protokolas skelbia, kad lietuvių grupė 1950-08-20 tik NUTARĖ ĮSTEIGTI ŠLB-nę, – jau kelintą kartą spaudoje patvirtinamas PLB-nės kultūros komisijos pirmininkės skelbiamas suklastotas faktas.

KODĖL mūsų protėvių – karo pabėgėlių – kančiomis iškentėti vertybiniai reikšmingos veiklos faktai tampa NIEKINIAIS!???“ – klausia tautiškai nusiteikusi Redaktorė.

„Lietuvis yra tas, kuris tiki laisve ir laikosi Statuto“, – teigia dr. D. Kuolys, 2022 m. spalio 25-ąją, Lietuvių chartijos (1949 m.) Konstitucijos sudarymo Jubiliejui. Tarptautinės konvencijos konstitucijos tikslai bei pareigos ir šiandien turi būti privalomi kiekvienam emigrantui ir kiekvienam LR diplomatui, – teigia dr. D. Kuolys.

Tą paliudija rašytojos J. Survilaitės knyga „Už tikėjimą, Tautą ir Valstybę“ (leidykla „RŪTA“, 2022, spalis, redaktorė Angelė Digaitytė).

Ketvirtame knygos viršelyje knygos autorė rašo:

„…iš senųjų išeivių mokiausi tikėjimo, meilės ir atsparumo, kaip svetimame krašte nenutautėti. Dviejų kultūrų pažinimas, jų koreliavimo vertinimas padalintoje Europoje senąją lietuvių išeivių kartą išmokė daug naujų dalykų, kurių neturėjome progos pažinti už geležinės uždangos. Abi – lietuviškoji ir šveicariškoji – kultūros senųjų išeivių dvasioje liko iki mirties atsparios ir gyvybiškos. Dalykų, susijusių su žmogaus prigimtimi, niekas negali sunaikinti, jie vis atgyja visa teisingumo gelme“.