JAV prezidentas Joe Bidenas „iš principo“ sutiko surengti viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarti Ukrainos krizę.
Prancūzijos siūlomos derybos įvyks tik tuo atveju, jei Rusija nepuls į savo kaimynės,- pranešė Baltieji rūmai.
Tuo tarpu Kremlius pareiškė, kad nėra jokių „konkrečių planų“ surengti viršūnių susitikimą.
Tikimasi, kad tokios derybos galėtų pasiūlyti galimą diplomatinį sprendimą vienos iš baisiausių saugumo krizių Europoje per pastaruosius dešimtmečius.
JAV pareigūnai teigia, kad žvalgyba rodo, jog Rusija yra pasirengusi pradėti karinę operaciją, kurią Maskva neigia.
Apie siūlomą viršūnių susitikimą Prancūzijos prezidentūra paskelbė po dviejų prezidento Emmanuelio Macrono ir V. Putino pokalbių telefonu, kurie iš viso truko beveik tris valandas.
Antrasis pasikeitimas įvyko ankstyvą pirmadienio valandą Maskvos laiku ir po 15 minučių trukusio Macrono pokalbio su Bidenu.
E. Macrono biuras nurodė, kad galimo viršūnių susitikimo detalės bus aptartos per JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinken ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą ketvirtadienį.
Pareiškime, kuriame patvirtintas pasiūlymas, Baltieji rūmai taip pat teigė, kad Rusija, atrodo, „tęsia pasirengimą visapusiškam labai greitam puolimui Ukrainoje“ ir kad JAV yra pasirengusios įvesti „greitas ir griežtas sankcijas“, jeigu tai įvyktų.
JAV skaičiavimais, prie Ukrainos sienų Rusija sutelkė daugiau nei 150 000 karių.
JAV bendrovė „Maxar“ pranešė, kad nauji palydoviniai vaizdai rodo kelių naujų šarvuotos technikos ir karių dislokavimą iš Rusijos garnizonų netoli sienos su Ukraina, o tai rodo padidėjusią karinę parengtį.
Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad abu lyderiai susitarė atnaujinti derybas Normandijos formatu – grupėje, sukurtoje konfliktui Rytų Ukrainoje išspręsti, įskaitant Rusiją, Ukrainą, Prancūziją ir Vokietiją.
V. Putinas sutiko, jog būtina „pirmenybę teikti diplomatiniam krizės sprendimui“, – sakoma pranešime ir pridūrė, kad bus vykdomas „intensyvus darbas“, kad „per artimiausias kelias valandas“ būtų galima surengti susitikimą, kuriuo siekiama nutraukti ugnį.
Tačiau Kremlius vėliau pareiškė, kad „anksti kalbėti apie kokius nors konkrečius planus organizuoti bet kokį viršūnių susitikimą“.
„Yra supratimas, kad dialogas turi būti tęsiamas užsienio reikalų ministrų lygiu“, – sakė atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad susitikimas galimas, „jei valstybių vadovai manys, jog tai tikslinga“.
Kremlius teigia, kad V. Putinas dėl įtampos eskalavimo kaltina Ukrainos kariuomenę. Ukraina tai atmeta sakydama, kad Maskva vykdo provokacinę kampaniją, kuria siekiama sukurti pretekstą intervencijai.
Viskas, ką matome, rodo, kad tai mirtinai rimta“ ir kad „esame ant invazijos slenksčio.
Anksčiau Rusija paskelbė pratęsianti karines pratybas Baltarusijoje, kur dislokuota 30 000 Rusijos karių, ir kurios turėjo baigtis sekmadienį. Baltarusijos pareiškime viena priežastimi pratęsti pratybas teisinamasi „padėties pablogėjimu“ Rytų Ukrainoje.
Kalbėdamas per CNN sekretorius Blinkenas sakė, kad „viskas, ką matome, rodo, kad tai mirtinai rimta“ ir kad „esame ant invazijos slenksčio“.
„Kol tankai pradės iš tikrųjų riedėti ir skraidyti lėktuvai, išnaudosime visas galimybes ir kiekvieną minutę stebėsime, ar diplomatija vis dar gali atgrasyti prezidentą Putiną taip nesilelgti“, – pridūrė jis.
Jo komentarai pasirodė kaip nepatikrinti pranešimai JAV žiniasklaidoje, leidžiantys Vašingtonui manyti, kad ataka gali būti nedelsiant surengta.
CBS News pranešė JAV gavusi žvalgybos informaciją, jog rusų vadai vietose gavo įsakymą pradėti invaziją ir dabar rengia konkrečius mūšio planus atakai.
Ataskaitoje teigiama, kad invazija prasidės nuo kibernetinės atakos, po kurios prasidės raketų kampanija ir antskrydžiai, prieš antžeminiams daliniams bandant užimti sostinę Kijevą.
Vienas neįvardytas žvalgybos pareigūnas CNN sakė , kad beveik 75% Rusijos konvencinių pajėgų šiuo metu yra prie Ukrainos sienos. Rusijos pajėgų sutelkimas smogiamuoju atstumu nuo Ukrainos buvo labai neįprastas, sakė šaltinis.
Tačiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad ataka „rytoj ar poryt“ mažai tikėtina, nes prie sienos dar nesusiformavo Rusijos „smogiamoji grupė“.
Kiti įvykiai:
Sukilėliai Luhanske pranešė, kad per Ukrainos pajėgų apšaudymą žuvo du civiliai, tačiau Kijevo valdžia neigia susijusi su tuo.
Tūkstančiai civilių iš kelių milijonų gyventojų evakuojami iš separatistų teritorijų į Rusiją, o karinio amžiaus vyrai mobilizuojami kovai.
JAV ambasada Maskvoje perspėjo amerikiečius apie galimus išpuolius viešose Rusijos vietose, įskaitant prie sienos su Ukraina. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas sukritikavo šį žingsnį
V. Putinas reikalavo garantijų, kad NATO neįsileis Ukrainos, buvusios sovietinės valstybės, palaikančios glaudžius ryšius su Rusija, o Vakarų aljansas neigia, kad jis kelia grėsmę Rusijai.
Baiminamasi, kad Rusijos karinė intervencija gali pradėti dar kruvinesnį karą, nei konfliktas Rytų Ukrainoje, nusinešęs mažiausiai 14 000 gyvybių.
