Andrius Aleksandravičius
Esu Nacionalinio susivienijimo rėmėjas ir jau seniai stebiu jūsų veiklą. Tačiau pastaruoju metu kai kurių lyderių savireklama peržengė politinės nuovokos ribas.
Pritariu Česlovo Iškausko straipsnio „Kodėl tokie nesvetingi Baltarusijos opozicijai?“ autoriui, kad Seimo narys Vytautas Sinica šįkart iš tiesų persistengė. Gal norėjo pasirodyti patriotiškas, „budrus“ ar strategiškai mąstantis, tačiau išėjo kaip daugeliui: pigus populizmas, kurio pagrindinis tikslas – atkreipti dėmesį į save.
Jau seniai įrodyta, kad lietuviai mėgsta skandaliukus – tai savotiškas tautinis desertas. Viena močiutė net prisipažino, kad rytais pirmiau patikrina, ar kas nors vėl neužsipuolė Palucko, negu užverda kavą. Tačiau šįkart ne apie premjerą. Šįkart apie tai, kaip kai kam pritrūko ne tik politinės išminties, bet ir istorinės atminties jautrumo.
Sinicos pareiškimas dėl Sviatlanos Cichanouskajos biuro akreditacijos panaikinimo ne tik kad skamba absurdiškai, bet ir atspindi pavojingą trumparegiškumą. Užsimota ne prieš agresyvios valstybės diktatorių, o prieš tuos, kurie, kaip taikliai pastebi Iškauskas, tapo savo šalies režimo aukomis ir rado prieglobstį Lietuvoje – taip, kaip kadaise ir mūsų žmonės ieškojo jo svetur.
Skambūs pasisakymai apie „autonomiją“, „Vyties savinimąsi“, „alternatyvią Baltarusiją“ ar Krymo interpretacijas gali skambėti paveikiai, bet tik tiems, kurie nesivargina gilintis. O iš tiesų tai – dar vienas epizodas iš ilgos skandalų virtinės, kurios turinys traukia dėmesį, bet nekuria jokio prasmingo politinio turinio.
Diskusijos apie opozicijos efektyvumą, finansavimo skaidrumą ar simboliką – reikalingos ir svarbios. Tačiau siūlymas „išprašyti“ opozicijos biurą iš Lietuvos – nei patriotiška, nei strategiška. Tai pigu, skandalinga ir, deja, trumpalaikio poveikio veiksmas, skirtas tik vidaus auditorijai.
Tuo metu pasaulyje vyksta dalykai, turintys realų poveikį. Birželio 21 d. Minske lankėsi JAV delegacija, vadovaujama generolo Keitho Kelloggo, buvusio prezidento Donaldo Trumpo patarėjo. Po susitikimo su Lukašenka buvo paleista ne tik dvigubą JAV-Baltarusijos pilietybę turinti Anastasija Nuhfe, bet ir dar 14 politinių kalinių – tarp jų ir Sviatlanos Cichanouskajos vyras Siarhejus Cichanouskis.
Ir štai čia kyla paprastas, bet nemalonus klausimas: kodėl JAV laikosi pozicijos, kad Siarhejus Cichanouskis – ne Rusijos agentas, o politinis kalinys, kurio išlaisvinimo prašo aukščiausio rango diplomatai, o Seimo narys Sinica, remdamasis miglotais įtarimais ir „litvinizmo“ šešėliais, teigia priešingai? Ar tikrai Seimo narys turi daugiau žvalgybinės informacijos nei JAV valstybės departamentas?
Kai baltarusių opozicija žiniasklaidoje vaizduojama kaip įtartinas objektas, o ne sąjungininkas kovoje su diktatūra, klausimas „kas kam dirba?“ ima skambėti visai kitaip, nei tikėjosi tie, kurie jį iškėlė.
TV3 skelbia, kad Sviatlana Cichanouskaja kartu su savo biuru pasiūlė JAV surengti tarptautines apskritojo stalo derybas su Lukašenkos režimu, siekiant taikiai spręsti politinę krizę Baltarusijoje ir kviečia JAV padėti surengti tarptautinį dialogą su režimu, formaliai ir oficialiai, iškeldama sąlygas: politinių represijų nutraukimą, kalinių paleidimą ir derybų su demokratinių jėgų lyderiais. Jokie kiti dalyviai, ypač režimo remiami, neturi legitimumo deryboms.
Šitame geopolitiniame žaidime Sinica primena Ostapą Benderį, kuris žaisdamas šachmatais žinojo tik kaip figūros turi judėti lentos langeliais ir jas mechaniškai stumdė, nematydamas kas iš to gaunasi.
Ką darys Nacionalinis susivienijimas, jeigu rytoj gaus viešus Lukašenkos ar jo propagandininkų pagyrimus už nuovokumą – už tai, kad supranta, jog tie Baltarusijos opzicionieriai Lietuvoje yra absoliutūs dykaduoniai ir parazitai, kaip atrodys Nacionalinis susivienijimas, jei pelnys Rusijos ir Baltarusijos pripažinimą, kad pagaliau Lietuvoje atsirado protingas politikas – Seimo narys, kuris reikalauja jais atsikratyti ir didvyriškai krapšto iš šalies?
Todėl prieš keliant triukšmą, vertėtų atsakyti į paprastą klausimą: kam tai naudinga? Ir ar tikrai norime, kad mūsų parlamentinė retorika skambėtų taip, lyg ją būtų diktavę ne Seimo salėje, o kur nors Minske ar Maskvoje?
Biblijoje Saulius tapo Pauliumi, o Pozicijoje – Radžvilas Andriumi Aleksandravičiumi 🙂
Netikiu, kad šitas „Andrius” yra Nacionalinio susivienijimo rėmėjas ir stebėtojas, panašu, kad tai ciucka, paprašytas paloti ant Sinicos.
Sujudo tie, kurie gali prarasti kontroliuoti pinigų srautus Baltarusjos „opozicijai”. ta opozicija jau seniai sėdi Lukos kišenėje ir yra jo kontroliuojama.
Niekaip nesuprantu, kas negerai draugas Andriau? Kodėl nepatinka noras išsiaiškinti detales visoje šioje „specoperacijoje”? Kiek mums kainuoja ” „pati teisingiausia baltarusių opozicija”? Ir prie ko čia Nacionalinis Susivienijimas? Sinica manau netolimoje ateityje sugrįš ten kur pradėjo savo politinę karjerą…bet jo keliami klausimai visiškai teisingi, laiku ir vietoje ir kas svarbiausia be jo kažkodėl niekam kitam tokių klausimų nekyla, nes „vsio zakonno” kaip mėgdavo sakyti a.a. AMB…Gal jau pats laikas pradėti mylėti ir rūpintis Tėvyne ne vien žodžiais? Tichanouskiai su tikra opozicija turi tiek pat bendro, kiek Putinas su žmogiškumu…Gal jau laikas stabdyti arklius, kol dar nevėlu, nes baltarusiai turiu įtarimų geriau organizuoti nei mes ir už savo „teises’ tikrai pakovos…Manau logiškiausia būtų pasiūlyti visą šitą šaiką mūsų strateginiams partneriams, lenkams, jie manau mielai priimtų, nes kurie varo ant Lietuvos jų draugai….tuo labiau, kad ten jau sėdi dalis „opozicijos” Legutko, „iškilus baltarusių ir vienas iš litvinizmo teorijos tėvų istorikas” Pozdniakas ….Blogiausia, kad visoms valdžioms visada buvo nusispjaut ant valstybės interesų…
Gal atsakytum kam buvo naudingi du pasauliniai karai pirmiausia?
Dar vienas itin įdomus, straipsnelis, kur balinami „baltarusijos opozicionieriai“, o visi kurie abejoja šitų veikėjų veikla, vadinami… Daugtaškis, būgnai trata… VATNIKAIS ir maskvos draugeliais. Na tokie nesusiprate žmogeliai, vargėtos kuriuos reikėtu paprotinti. Na gerai, imsiuosi ir paprotinsiu, tik bijau, kad ne visiems tai patiks. 😀
Ką gi, pradedam. Ar kremlius ir lukašenka veikia iš vien? Didžiąja dalimi taip, be abejo. Vadinasi tie kur prieš lukašenkos „opozicija“ tie kartu už maksva? Ne. Pirma, reikia suprasti, kad kada Lietuva išdavė Beliackį lukašenkos rėžimui, tai buvo paskutinis laidotuvių akordas daug maž tikrai, Baltarusijos opozicijai. Kas ten pas mus figuravo iš lietuvos pusės? Atr tik ne visų mylimas šimašius… Na, bet tada kyla klausimas, o kas tada ŠISTIE „opozicionieriai“? Geras klausimas. Po to kai lukašenka sutrypė, bet kokius tikros opozicijos daigus, o tai nutiko gana senai, daugiau nei prieš dešimtmetį, pradėjo formuotis pseudo opozicija. Pagrinde ja rėmė verslas, kuriam nepatiko lukašenka ir labai patiko dirbti su… rusija. Aha, būtent, su rusija. Rusija senai naudoja savo verslo struktūras, kad eksportuot korupcija, šnipus ir diversantus į užsienio šalis. Todėl galima drąsiai teigti, kad bet kuris verslas, kuris tampriai susijas su rusijos verslais, neišvengiamai paveiktas ir persmelktas rusijos spec tarnybų įtaka ir netgi žmonėmis. Tai štai, toks „verslas“ ir remia šita „opozicija“. Jau gera reziumė a ne? Bet tai juk ne viskas. Galima tiesiog pasidomėti to pačio tichanouskio ar kaip ten jo biografija, pasisakymais ir veiksmas, po to, niekam jokių klausimų nekils ir neliks, kas tai toks ir į kuria puse žiūri.
Na tada be abejo kyla klausimas, o ką, negi rusija bando nuversti savo vasala lukašenka? Taip, bando, ne karta bandė ir bandys dar. Prisiminkime, kada pas mus atsirado šita „baltarusijos opozicija“? Ogi po nepavykusio, tos „opozicijos“ bandymo nuversit lukašenkos rėžima. Ir čia niekam, kas bent kiek supranta apie ką aš rašau, nekyla nė menkiausių abejonių, kad tas vertimas buvo remiamas iš maskvos. Tiesa sakant visos, bent kiek reikšmingos pasaulio spec tarnybos taip tiesiai ir pasakė, ne tik jei, daugybė rimtų (ne kapsuko universiteta baige) specialistų, nė kiek neabejojo, kad „draugas putinas bandė nuversti lukašenka.Todėl šiuo klausimu, minskas ir maskva, nėra tolygūs dalykai, kaip, kad jums bandoma įteigti. Ypač tai nori įteigti, 75 metam užslaptinti, save politologais-žurnalistais vadinantys veikėjai.
Lukašenka savo laiku ir licvinistus laikė kietai po padu ir neleido jiems reikštis, kaip dabar. Tačiau dabar, lukašenkos padėtis apverktina, ypač po karo Ukrainoje pradžios, nors reikia pripažinti, kad netgi tuo metu, lukašenka bandė išlaviruot ir nedegė noru dalyvauti šiame nusikaltime, jis puikiai suprato, kad tai susilpnins jo ir taip apgailėtinas pozicijas užsienio politikoje. Bet lukašenka priklausomas nuo rusijos ir kinijos, todėl nelabai gaunasi muistuytis.
O dabar užduokite sau klausima. Na gerai, lukašenka nuverstas, nėra lukašenkos, tenai valdžia paėmė štai šita su rusijos verslu (ir spec tarnybom) susijusi „laisvojii opozicija“. Kaži, ar ne bus taip, kad vietoje Baltarusijos valstybinės sienos, pas mus atsiras rusijos federacijos siena? Geriausiu atveju, tokia „opozicija“ taps Trojos arkliu, per kurį rusijos spec tarnybos įtakos užsienio valstybes ir visų pirma Lietuva. Ka ir besakyt, bet licvinizmo ir masiškai užvežtų kolonistų placdarmas, jau paruoštas. Pamirškite Džeimsa Bonda ir visokius šnipų filmus. Dabar veikiama per NVO, verslo struktūras ir tokius „nepriklausomus opozicionierius“, kurie visai nesenai klykė krym naš! Ijunkite galva. Ir gerai įsižiūrėkite, kokį šlamšta jum bando parduoti.
Aš Sinicai turiu kai kurių rimtų klausimų, bet šiuo atveju, besąlygiškai remiu jo iniciatyva. Šito kremliaus tTrojos arklio, Lietuvoje neturi likti.
Kliedesiai. Lietuvoje slavų imigrantų, nesimokančių lietuvių kalbos, yra per daug. Ar jie už Lukašenką, ar prieš, Lietuvos požiūriu ypatingos reikšmės neturi. Ir vieni, ir kiti kalba tik rusiškai, ir vieni, ir kiti Lietuvos negerbia ir turi jai pretenzijų. Ir dar toks paradoksas, kad tie, kas už Lukašenką, bent Lietuvos herbo nevagia, taigi mažiau žalos daro.
Šitam „žymiam politologui” politinė nuovoka visiškai svetimas dalykas.