Per pastarąjį dešimtmetį didieji centriniai bankai padidino pinigų pasiūlą nuo 4 trilijonų iki beveik 16 trilijonų, o šiais metais dėl covid-19 sukeltos krizės dar papildomai iki maždaug 20 trilijonų. Padidino pasiūlą – reiškia išspausdino papildomai. Pinigų kiekis per pastarąjį dešimtmetį padidės penkis KARTUS.
Ar tai jau galima vadinti didžiuoju kapitalo perpaskirstymu: iš privataus į valstybinį ar kvazivalstybinį?
Nepaisant Europos Sąjungos bandymų teisės aktais apsaugoti žmogaus teises ir laisves, per pastarąjį dešimtmetį jų apimtis nuolat traukiasi. Asmens privatumas susidūręs su terorizmo grėsmėmis, socialinių tinklų plėtra, visuomenės saugumu ir galų gale – Covid-19, turbūt, nukentėjo labiausiai.
Jei prieš dešimtmetį Kinijos siekis miesto gatvių kameromis sekti savo gyventojus, taikant veidų atpažinimo funkciją, sukeldavo audringą pasipiktinimą, tai šiuo metu jokios rimtos reakcijos nebekyla, kai tos pačios technologijos taikomos jau čia, Lietuvoje.
Jei prieš dešimtmetį nemažos dalies mūsų piliečių telefonų IMEI sekimas tapo skandalu, tai šiandien aplodismentais sutinkama idėja tokiu būdu sekti visus grįžusius iš užsienio arba net įkalinti VISUS grįžusius 14 dienų.
Pavyzdžiai iš Lietuvos, bet asmens teisių siaurėjimas panašus visur. Jei trūksta pavyzdžių, pamąstykime apie vis labiau kontroliuojamą žodžio laisvę, susirinkimų laisvę ar formalizuotą teisingumo vykdymo procesą.
Asmens teisių ir laisvių erozija jau tapo tendencija.
Epilogas
Valstybės ar kvazivalstybiniai dariniai pastarąjį dešimtmetį nuolat stiprina savo teises ir galias. Asmens ir privačių struktūrų galių, teisių ir laisvių sąskaita.
Ar Covid-19 pakeis pasaulį? Deja, tik paspartins išryškėjusias tendencijas.
Autorius yra Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas
