Grįžimas prie tradicijos: religinis renesansas Jungtinėse Amerikos Valstijose

„Nenuostabu, kad moralinės sumaišties, egzistencinės tuštumos ir bešakniškumo laikais tradicinės vertybės vėl tampa prieglobsčiu.“

Álvaro Peñas

2001 m. knygoje „Vakarų mirtis“ Patas Buchananas pažymėjo, kad nors ekonominis marksizmas žlugo kartu su Berlyno sienos griūtimi, kultūrinis marksizmas triumfavo. Jo pergalė, pasak autoriaus, lėmė spartų Vakarų visuomenių nukrikščionėjimą per pastaruosius keturis dešimtmečius dėl žalingos įvairių marksistinių filosofų įtakos, kurių kontrkultūrinės idėjos plačiai paplito.

„Įsivaizduokite, kad nėra dangaus“, – dainavo Johnas Lennonas dainoje „Imagine“: jokių sienų, jokios religijos ir – nuo „woke“ judėjimo iškilimo – jokių lyčių. Buchananas nupiešė gana pesimistinį ateities paveikslą, nors galbūt negalėjo įsivaizduoti, kiek toli nueis „pabudimo“ ideologija, kai Vakarų visuomenė, ypač Jungtinės Amerikos Valstijos, nusigręš nuo tradicijų.

Ar taip iš tiesų nutiko? Ar „pažanga“ paskatino religijos atsitraukimą? Į šiuos klausimus Pablo Mariñoso de Juana siekia atsakyti savo pranešime „Una vuelta a la tradición: el renacimiento religioso en Estados Unidos“ („Grįžimas prie tradicijos: religinis renesansas Jungtinėse Amerikos Valstijose“), kurį išleido CEU CEFAS. Jo išvados paneigia progresyvizmo prognozes ir mantras: religija ne tik neišnyko, bet ir grįžo prie savo šaknų.

Grynai statistiniu požiūriu, per pastaruosius kelis dešimtmečius krikščioniškoji tapatybė Jungtinėse Amerikos Valstijose nuosekliai mažėjo. Šiuo metu apie 62 % JAV gyventojų save laiko krikščionimis, apie 7 % tapatinasi su kitomis religijomis, o beveik 29 % neturi jokios religinės priklausomybės. Vos prieš dešimtmetį krikščionys sudarė apie 75 % gyventojų. Tačiau, kaip pažymi Mariñoso, skaičiai įgauna kitokią reikšmę, žvelgiant į juos platesniame kontekste. „Pew Research Center“ religinio kraštovaizdžio tyrimas rodo, kad krikščionybė – nuo katalikybės iki įvairių protestantų konfesijų – sugebėjo išlaikyti reikšmingą dalį bendrame gyventojų skaičiuje.

Didžiausia Amerikos krikščionių grupė – apie 23 % – save laiko evangelikais. Po jų seka katalikai (20 %), pagrindinių protestantų bažnyčių nariai (11 %), juodaodžių protestantų bažnyčių atstovai (5 %) ir mormonai (2 %).

Pagrindinis pokytis Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko tarp kadaise dominavusių pagrindinių protestantų bažnyčių, kurios akivaizdžiai nyksta. Kaip pavyzdį Mariñoso pateikia Jungtinę metodistų bažnyčią, kurios tikinčiųjų dalis sumažėjo nuo 5,1 % 2007 m. iki maždaug 2,7 % 2023–2024 m.

Bažnyčios, kurios gynė ir išlaikė savo tapatybę

Kokia šio nuosmukio priežastis? Pasak autoriaus, tai tas pats veiksnys, kuris paveikė anglikonų, Švedijos ir daugelį kitų protestantų bažnyčių Europoje – tradicijos atmetimas ir „woke“ bei modernumo idėjų priėmimas. Jungtinė metodistų bažnyčia aiškiai remia LGBT ideologiją, todėl jos bendruomenės mažėja. Pagrindinės protestantų bažnyčios, kurios kadaise sudarė apie 30 % Amerikos krikščionių, šiandien išgyvena gilų nuosmukį.

Bažnyčios, kurios nepraranda narių ir pritraukia daugiausia jaunų žmonių, yra tos, kurios gynė ir išlaikė savo tapatybę. „Nenuostabu, kad moralinės sumaišties, egzistencinės tuštumos ir bešakniškumo laikais tradicinės vertybės vėl tampa prieglobsčiu“, – pažymi Mariñoso. Duomenys rodo, kad jis teisus: bažnyčios, kurios atsisako Evangelijos dėl „socialinio teisingumo“ ir ideologijos, praranda tikinčiuosius katalikų ir evangelikų bendruomenėms, kurios brangina liturgiją ir neapologetiškai gina krikščioniškąją antropologiją apie gyvybę ir šeimą. Vaistas nuo nukrikščionėjimo – grįžimas prie šaknų.

Tačiau besikeičiantis religijos kraštovaizdis Jungtinėse Amerikos Valstijose atskleidžia dar vieną svarbų aspektą. Remiantis naujausiu „Pew Research Center“ religijos kraštovaizdžio tyrimu (2023–2024), amerikiečių, kurie save laiko protestantais, dalis sumažėjo nuo 51 % 2007 m. iki 40 %. To negalima paaiškinti vien pagrindinių bažnyčių „modernizavimu“, nes visos pagrindinės protestantų grupės prarado narių: evangelikų sumažėjo nuo 26,3 % iki 23,1 %, pagrindinių protestantų – nuo 18,1 % iki 11,5 %, o juodaodžių protestantų bažnyčių – nuo 6,9 % iki 5,4 %. Tuo tarpu katalikų skaičius išliko stabilus ir siekia daugiau nei 20 % suaugusių gyventojų.

Naujausios „Pew Research Center“ apklausos rodo, kad 47 % JAV suaugusiųjų turi tam tikrų ryšių su katalikų tikėjimu, o katalikų, kurie kas savaitę dalyvauja Mišiose, yra apie 24 %, teigia Apaštalavimo taikomųjų tyrimų centras. Sekmadienio lankomumo augimas siejamas su didesniu įsipareigojimu liturginei tradicijai ir grįžimu prie ortodoksiškumo, kuris atsispindi ir JAV Bažnyčios hierarchijoje. 2025 m. lapkričio 11 d. Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupai JAV katalikų vyskupų konferencijos (USCCB) prezidentu išrinko Oklahomos arkivyskupą Paulą S. Coakley, o viceprezidentu – Braunsvilio vyskupą Danielį E. Floresą. Coakley laikomas tradicionalistinių pažiūrų prelatu, žinomu dėl nuoseklios gyvybės, šeimos ir doktrinos gynybos lyčių ideologijos akivaizdoje. Floresas, savo ruožtu, yra teologijos daktaras iš daugiausia ispanų kilmės tikinčiųjų turinčios vyskupijos.

Bažnyčia JAV tampa jaunesnė

Ispanų kilmės imigracija yra vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių katalikybės demografinį augimą: „Pew Research“ duomenimis, 36 % katalikų yra ispanų kilmės. Tai taip pat svarbus veiksnys atnaujinant Bažnyčios bendruomeninį audinį. Dėl ispanakalbių įtakos Katalikų Bažnyčia Jungtinėse Amerikos Valstijose tampa jaunesnė, labiau orientuota į šeimą ir labiau įsitraukusi. Vis dėlto tai nėra vienintelė katalikybės atgimimo priežastis. Leono XIV, pirmojo amerikiečio pontifiko, išrinkimas atvėrė naują etapą Bažnyčiai. Prie to prisideda ir vis labiau matomas katalikų dalyvavimas valdžios struktūrose – nuo Aukščiausiojo Teismo iki Kongreso ir federalinės administracijos. Katalikų dalis tarp aukšto rango valstybės pareigūnų yra didesnė nei jų dalis bendroje populiacijoje, o naujausiais duomenimis apie 87 % Kongreso narių save laiko krikščionimis. Be to, potencialūs Donaldo Trumpo politiniai įpėdiniai J. D. Vance’as ir Marco Rubio yra praktikuojantys katalikai. 59 % gyventojų teigiamai vertina religijos įtaką viešajam gyvenimui JAV; prieš trejus metus šis rodiklis siekė 49 %.

„Jungtinėse Amerikos Valstijose tikėjimas ne išnyksta, o veikiau transformuojasi: ten, kur konfesijos susilpnino savo teologinę tapatybę, nuosmukis buvo spartus; ten, kur tradicijos išliko stiprios, gyvybingumas išliko“, – apibendrina Mariñoso. Tai pamoka, iš kurios daugelis Europoje galėtų pasimokyti.

Álvaro Peñas – rašytojas iš europeanconservative.com. Jis yra „deliberatio.eu“ redaktorius ir bendradarbiauja su „Disidentia“, „El American“ bei kitomis Europos žiniasklaidos priemonėmis. Jis taip pat yra tarptautinis analitikas, besispecializuojantis Rytų Europoje, bendradarbiauja su televizijos kanalu „7NN“ ir yra leidyklos „SND Editores“ autorius.

europeanconservative.com