Pastaraisiais metais Lietuvos konstitucinė justicija išgyvena gilią pasitikėjimo krizę. Jos pasekmės jaučiamos tiek teisinėje sistemoje, tiek ir kasdieniuose politiniuose procesuose – nuo piliečių nepasitikėjimo institucijų sprendimais iki augančios teisinės apatijos. Dažnai nebepasitikima teisine sistema, nesidomima jos pakeitimais, rečiau įsitraukiama į teisėkūrus procesus. Taigi Konstitucinis Teismas (KT), būdamas viena svarbiausių demokratinės valstybės atramų, šiandien susiduria su rimtais iššūkiais, kurie kelia klausimų dėl jo nepriklausomumo, legitimumo ir autoriteto.
2025 m. liepos 2 d. Seime vykusioje diskusijoje „Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą viena svarbiausių valstybės institucijų?“ visuomenės atstovų, akademikų ir politikų pasisakymai atskleidė bendrą sutarimą, jog norint atkurti pasitikėjimą ne tik Konstituciniu Teismu, bet ir pačia Konstitucija, būtinos sisteminės reformos, aiškesnė teisės interpretacija ir glaudesnis ryšys tarp teisėkūros bei tautos valios.
Problemos esmė ir kritika KT veiklai
Diskusijoje dalyvavę teisininkai, filosofai, politikai bei pilietinės visuomenės atstovai vieningai sutarė, kad KT dažnai peržengia savo kompetencijos ribas. Vietoj to, kad veiktų kaip tautos teisės sergėtojas, KT imasi normų kūrėjo vaidmens, kuris prieštarauja valdžių atskyrimo principui. Toks teismo aktyvizmas kelia grėsmę demokratijai, nes teisminė doktrina tampa atitrūkusi nuo tautos valios ir visuomenės.
Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis kritikavo dabartinius KT interpretavimo metodus, pabrėždamas, jog Teismas remiasi Konstitucijoje neįtvirtintomis, netiesioginėmis normomis, kylančiomis iš užsienio teisinės praktikos ar socialinių tendencijų. Tokiu būdu KT gali atmesti pačius konstitucinius principus, jei jie jam tampa nepatogūs.
Politinės filosofijos profesorius Alvydas Jokubaitis dar tiesiau pastebėjo, jog „teismas tapo Vakarų politinės mados įkaitu – tai nėra nepriklausoma institucija, o užsienio dokumentų kopijavimo aparatas.“ Taigi, anot filosofo, teismo veikla grindžiama ne visuomenės poreikiais ar Lietuvos Konstitucija, o svetimų ideologijų pritaikymu.
Tautos suvereniteto krizė ir pilietinės reakcijos
Vienas pagrindinių diskusijos akcentų buvo tautos suvereniteto principo nuvertinimas, kurį sukelia teisinio elito savivalė ir KT peržengtos ribos. Kyla esminis klausimas: ar KT vis dar tarnauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Tautai, ar vis dėl to, yra bandoma perrašyti pačią Konstituciją, prisidengiant miglota „konstitucine dvasia“ ir ideologinėmis dogmomis?
Teisininkas dr. Vygantas Malinauskas kritiškai pažymėjo, kad „teisės viršenybę šiandien dažnai nustato ne Konstitucijos raidė, bet teisinio elito interpretacijos, racionalizuojančios įtakingų grupių interesus“. Tai iliustruoja teisinės sistemos atotrūkį nuo tautos valios išraiškos.
Dar radikalesnį požiūrį išsakė Sąjūdžio dalyvis ir buvęs VSD direktorius Petras Plumpa: „Kai suverenas yra Tauta, kodėl Konstitucinis Teismas perima teisę keisti jos sprendimus? Aš atsisakau paklusti šio Teismo postulatams.“ Jo žodžiai atspindi dalies visuomenės nusivylimą ir pasipriešinimą KT viršenybei.
Konstitucinio Teismo sprendimai jautriais klausimais, tokiais kaip šeimos samprata ar tos pačios lyties partnerystės įteisinimas, sukėlė viešą pasipiktinimą. Prof. Liudvika Meškauskaitė atkreipė dėmesį, kad „tik 18 proc. gyventojų palaiko Teismo sprendimą dėl tos pačios lyties partnerystės“, o pati institucija yra „gilios krizės būsenoje“. Tai rodo, kad teisinis aktyvizmas yra nesuderinamas su visuomenės vertybėmis ir lūkesčiais.
„Atrodo, visi sutarėme – vyksta Konstitucinio Teismo revoliucija prieš demokratiją ir prieš Konstituciją. Ir vyksta ji etapais: iš pradžių Teismas leido sau aiškinti, ko Konstitucijoje nėra. Vėliau – tai, kas Konstitucijai tiesiogiai prieštarauja. Tačiau šiemet pasiektas naujas etapas. Balandį Teismas faktiškai pasakė: jūs – niekas. Jūs mums, kaip Konstituciniam Teismui, neaiškinsite, ką mes galim ir ko negalim daryti. Priešingai – mes paaiškinsime, ką kiti gali daryti. Tokiu nutarimu Konstitucinis Teismas pasiskelbia aukščiau Seimo – tai dar galima kentėti. Bet kai pasiskelbia aukščiau už Konstituciją ir už Tautą – tai jau yra skandalas.“ – Seimo narys dr. Vytautas Sinica.
Reformų būtinybė ir siūlomi sprendimai
Diskusijos dalyviai vieningai pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo krizę įmanoma įveikti tik per sistemines reformas, kurios atstatytų šios institucijos legitimumą, pasitikėjimą ir sugrąžintų ją į teisės viršenybės ir demokratijos rėmus.
Siūlomi sprendimai:
- Teisinė kontrolė ir ribos.
Būtinos KT įstatymo pataisos, kurios aiškiai ir konkrečiai apibrėžtų, ką šis Teismas gali, o ko negali. Dabartinė situacija, kai Teismas išplečia savo galias remdamasis „dvasia“ ar netiesioginėmis normomis, nebeatitinka nei Konstitucijos teksto, nei jos kūrėjų intencijų. Todėl būtina sukurti papildomą kontrolės mechanizmą. Negalima toleruoti institucijos, kuri neturi realios atsakomybės sistemos ir gali peržengti savo ribas be pasekmių.
- Atskaitomybė ir skaidrumas.
Konstitucinio Teismo teisėjai privalo išlįsti iš kolektyvinio anonimiškumo. Tai valstybės tarnautojai, veikiantys Tautos vardu. Jų pareiga – aiškiai paaiškinti visuomenei, kokiais principais ir logika grindžiami jų sprendimai.
Konstituciniai nutarimai negali tapti ideologiniais manifestais be atsakomybės. Viešumas, skaidrumas ir asmeninė atsakomybė, tai demokratinės valstybės principai, kurie negali būti taikomi selektyviai.
- LR Konstitucijos ir Tautos viršenybės atkūrimas.
Tautos valia yra aukščiausias politinis autoritetas valstybėje. Konstitucinis Teismas nėra virš Konstitucijos ir Tautos, tad negali perrašyti esminių sąvokų, tokių kaip šeima, remdamasis abstrakčiomis „vertybėmis“ ar svetimų šalių teisiniais pavyzdžiais.
Klausimai, tokie kaip partnerystės įteisinimas, gali būti sprendžiami tik referendumu arba Konstitucijos pataisa, išreiškiant tautos sprendimą aiškiai ir nedviprasmiškai. Tik tokiu būdu galime atkurti natūralią teisinę ir moralinę hierarchiją: Tauta virš Konstitucijos, Konstitucija virš Konstitucinio Teismo – tai fundamentalus demokratijos principas.
Konstitucinis Teismas yra teisės sergėtojas, ne teisės kūrėjas. Jei leisime šiai institucijai viršyti savo įgaliojimus ir viršenybę prieš Tautą bei Konstituciją, prarasime valstybės pamatą – Tautos suverenitetą. Demokratija negali klestėti be aiškių ribų ir atsakomybės.
Kviečiame peržiūrėti pilną diskusijos vaizdo įrašą čia.
„Balandį Teismas faktiškai pasakė: jūs – niekas. Jūs mums, kaip Konstituciniam Teismui, neaiškinsite, ką mes galim ir ko negalim daryti. Priešingai – mes paaiškinsime, ką kiti gali daryti. Tokiu nutarimu Konstitucinis Teismas pasiskelbia aukščiau Seimo – tai dar galima kentėti…“ (V. Sinica).
☆☆☆
Būtų idomu sužinoti ar straipsnio autorė sąmoningai įdėjo būtent tą V. Sinicos citatą, kurios dalį pakartojau, ar tai tik atsitiktinumas?!
Vaizdžiai tariant, KT išsituštino ant seimo (gėda rašyti iš didžiosios raidės), o parlamentarui V. Sinicai tai normalu, galima kentėti!!!
Jau sekančią dieną išklausiau visą 2 val. ir 14 min. įrašą, tačiau noro rašyti komentarą neatsirado. Ir ne dėl to, kad Seimo narys V. Sinica, dar prisistatantis ir politologu, nusišnekėjo iki tokio absurdo, kad visos tokios konferencijos tėra tik pilstymas iš tuščio į kiaurą, bet vien jau tas faktas, kad pagal pateiktą informaciją, konferenciją organizavo lyg tai ir Seimo nariai, o kiek jų buvo salėje? Penki Seimo nariai! Kur Seimo pirmininkas, juk KT pirmiausia iš jo vagia teises ir pareigas, tai jis turėtų garsiau už visus kitus reikšti pretenzijas KT dėl savivaldžiavimo, bet…
Kur Prezidento sveikinimo laiškas Konferencijai, kovojančiai prieš oligrchinį autoritarizmą, juk KT savo nutarimu Prezidentui nesiunčia, kad šis pasirašytų, kaip tai daro Seimas, iš Jo Ekscelencijos taip pat grobiama valdžia ir autoritetas. Tyla.
Kažkur prieš metus Seime buvo panaši konferencija ir dalyviai beveik tie patys, tik vietoje V. Sinicos salėje sėdėjo V. Radžvilas. Ir ką, pašnekėjo išsiskirstė ir viskas tuo baigėsi.
Žmogau tau supratimo trūksta iki absurdo, kad rašinėji nesąmones 😀 Matyt todėl, kad nežinai, kaip padalinta valstybės valdžia, todėl Sinicos komentaro ir nesupratai. 😀 😀 Nes Seimas tai ne tas pats kas tauta ar konstitucija. Būtent visa prasmė pasisakyme ir yra, kad tauta aukščiau seimo ir yra visa ko pagrindas. Jeigu Seimas nenori priimti patnerystės, o tauta pasisakytų už ( tada juk ir KT išaiškinimas neliestų Seimo noro/nenoro, o tik tautos nuomonės) todėl ne taip svarbu ko nori/nenori seimas, o būtent ko nori/nenori tauta.
Viršesnė Jėgos teisė – karo nugalėtojų teisė. Jų statytiniai visada teiks jai pirmumą, o ne nykštukų konstitucijai, kitaip jie nebūtų tuo, kuo yra. Kai laimėsite Trečią pasaulinį – tada jūsų teisė bus viršesnė.