JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnai tęsia derybas dėl salos saugumo ir ateities, praneša „Fox News“ žurnalistas Morganas Phillipsas.
Derybos tarp JAV, Danijos ir Grenlandijos vyksta „gera trajektorija“, teigė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, nepaisant viešo ginčo dėl prezidento Donaldo Trumpo reikalavimo, kad Jungtinės Valstijos perimtų salos kontrolę.
Techninės derybos tęsiasi, trečiadienį televizijai „Fox News Digital“ sakė pareigūnas, siekiant spręsti Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo interesus Grenlandijoje.
„Mes nesiruošiame įsitraukti į viešus ginčus žiniasklaidoje, tačiau esame labai optimistiški ir manome, kad judame gera linkme“, – sakė pareigūnas.
Optimizmas sustiprėjo po to, kai D. Trumpas neseniai pareiškė, jog Danija ir Grenlandija priešinasi jo pasiūlymui.
„Mes norime Grenlandijos. Jie nenori mums jos duoti“, – sakė jis.
Ginčas kyla dėl didėjančios Grenlandijos strateginės svarbos. Sala yra trumpiausiame kelyje tarp Šiaurės Amerikos ir Europos ir atlieka svarbų vaidmenį JAV raketų ankstyvojo perspėjimo sistemose bei Arkties gynyboje. D. Trumpas teigė, kad didesnė JAV kontrolė būtina siekiant atsverti didėjantį Rusijos ir Kinijos buvimą regione.
Jungtinės Valstijos jau turi karinį buvimą Grenlandijoje pagal 1951 metų gynybos susitarimą su Danija, kuris leidžia JAV pajėgoms valdyti bazes saloje pagal NATO kolektyvinės gynybos sistemą.
JAV valdo Pituffiko kosminę bazę Grenlandijoje – svarbią raketų perspėjimo ir kosmoso stebėjimo bazę – ir turi plačias teises plėsti savo karinį buvimą, derindamos veiksmus su Danijos institucijomis.
Pastaruoju metu JAV pareigūnai svarstė galimybę dar labiau plėsti šį buvimą, įskaitant prieigą prie papildomų objektų ir operacinių pajėgumų didinimą Arktyje.
Danijos ir Grenlandijos vyriausybių atstovai iš karto neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Grenlandija yra autonominė Danijos Karalystės teritorija, kuriai Danija atsakinga už gynybą ir užsienio politiką. Šis klausimas išryškino įtampas NATO aljanse.
Europos lyderiai atmetė bet kokius Grenlandijos statuso pakeitimus, pabrėždami, kad dėl salos suvereniteto negali būti deramasi, ir išreiškė paramą Danijai.
Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas interviu „NBC News“ teigė, kad salos gyventojai „nesijaučia saugūs“, D. Trumpui nuolat raginant perimti kontrolę.
Įtampa jau peržengė retorikos ribas. Danija sustiprino savo karinį buvimą Grenlandijoje, o Europos sąjungininkės suintensyvino pratybas Arktyje ir koordinavimą.
„Grenlandija priklauso grenlandams, o JAV jos neperims“, – teigiama bendrame Danijos ir Grenlandijos lyderių pareiškime, paskelbtame 2025 metų gruodį.
Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas yra pasirengęs ginti Grenlandiją pagal kolektyvinės gynybos principą.
„NATO egzistuoja tam, kad apsaugotų visas sąjungininkų teritorijas, įskaitant Grenlandiją“, – sakė jis.
D. Trumpas savo poziciją grindžia didėjančiu aktyvumu Arktyje, teigdamas, kad JAV reikia didesnės kontrolės, siekiant atsverti Rusijos ir Kinijos įtaką.
Rusija išplėtė savo karinį buvimą regione, atnaujindama ir modernizuodama Šaltojo karo laikų bazes bei stiprindama oro ir jūrų patruliavimą. Kinija, pasiskelbusi „arti Arkties valstybe“, plečia savo veiklą per mokslinių tyrimų stotis, ledlaužių flotilę ir bendrus projektus su Rusija, įskaitant energetikos ir laivybos sektorius.
Abi šalys taip pat stiprina tarpusavio koordinavimą regione, rengia bendras karines pratybas ir plėtoja infrastruktūros projektus.
J. Stoltenbergas atmetė teiginius, kad Vakarai praranda strateginį pranašumą Arktyje.
„Mes didiname savo buvimą ir pajėgumus Arktyje, kad išvengtume bet kokių nesusipratimų“, – teigė jis.
Pagrindinis NATO iššūkis – reaguoti į augantį Rusijos ir Kinijos aktyvumą Arktyje, kartu valdant nesutarimus Aljanso viduje dėl Grenlandijos statuso.
Tirpstant Arkties ledui atsiveria nauji laivybos keliai ir prieiga prie gamtos išteklių, o tai didina regiono ekonominę ir strateginę reikšmę bei pritraukia dar daugiau Rusijos ir Kinijos dėmesio.
Įtampa dėl Grenlandijos kyla platesnių nesutarimų NATO kontekste, kuriuos dar labiau išryškino konfliktas su Iranu, kai D. Trumpas apkaltino Europos sąjungininkus nepakankamai remiant JAV operacijas.
„NATO nebuvo su mumis ir nebus su mumis ateityje!“ – antradienį socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
foxnews.com
