Pamėginkim žvelgdami į šių dienų pasaulį pradėti nuo aiškaus, nekeliančio abejonių pastebėjimo – žmonės norėtų būti laimingi. Tačiau moderniose visuomenėse net pačios laimės sąvokos vengiama. Bandoma gėrio sąvoką keisti efektyvumo, tiesos – verifikuojamais teiginiais, vietoj laimės vartoti subjektyvios gerovės ar panašias sąvokas.
Laimę galima suprasti gana įvairiai, bet psichologo M. Seligmano nuomone, ji dažniausiai siejama su dviem išgyvenimų tipais: malonumu ir pasitenkinimu. Malonumo nereikia aiškinti. Kiekvienas žino kas tai yra, o pasitenkinimą lemia įsitraukimas, savirealizacija, gyvenimo prasmingumo suvokimas. Šiuolaikinė visuomenė siūlo daug būdų išgyventi malonumus, tačiau asmenybės poreikius prasmei, priklausomybei, bendrumui, nors ir neatmeta, bet reikšmingiau nebepalaiko.
Globalizuotame pasaulyje pagrindinėmis vertybėmis tampa individualizmas ir vartojimas, o galimybė įgyti paslaugų ir prekių, tampa būdu siekti asmeninio reikšmingumo. Šios vertybės yra ir vyraujančių ekonominių teorijų pagrindas, apibrėžia sėkmę ir laimę kaip prekių įgijimo, paslaugų gavimo rezultatą. Todėl atitinkantis reklaminius vaizdinius vartojimas tampa ne tik komfortiškesnio gyvenimo būdu, bet ir asmenybės vietą pasaulyje žyminčių simboliu.
Šiandieną vidurinės klasės, tautinė tapatybė dar pripažįstamas vertybe, tačiau tuo pat metu nuolat neigiamas, išjuokiamas, o vietoj jo siūloma tapatintis su individualizmu, su gerove bei malonumais. Aukščiausia vertybe laikomos vis didesnės pajamos, kurios turi leisti įgyti vis daugiau daiktų ir gauti daugiau paslaugų be kurių asmenybė nebus vertinama, taigi negalės gerai jaustis. Tačiau vartoti taip kaip reklaminiuose paveikslėliuose vartoja milijardieriai tik jie ir gali. Todėl visi kiti nuolat jausis kažko neturintys, nebus laimingi.
Nacionalinį tapatumą išreiškia bendri kultūriniai stereotipai, bendro likimo suvokimas ir socialinis pasidalijimas, leidžiantis nacijai egzistuoti kaip vieningai visumai. Visi šie nacionalinio tapatumo komponentai globalizuotame pasaulyje patiria spaudimą. Migracija leidžia atskiriems individams nebesieti savęs su valstybės ir nacijos perspektyvomis.
Pagrindinės socialinės grupės gali prarasti savo vietą nacijos struktūroje. … Itin griaunančiai nacionalinį tapatumą veikia nacionalinių dorovinių autoritetų nuvertinimas, jų keitimas multikultūriniais, kurie neišvengiamai sukuria ir naują nacijos esamos padėties bei jos istorinio kelio vertinimą. Čia tiktų priminti filosofo, F. Ničės mintį – niekada neišgyvens tauta, kuri mato savo istoriją kaimyno akimis.
Nacionalinio tapatumo griovimas nėra nekenksmingas bandymas keisti jį kitokiu. Tai ir itin svarbios laimės sudedamosios dalies gyvenimo prasmės griovimas, nes save asmenybė įprasmina kartų sekoje, suvokia save kaip paveldėtoją ir būsimų kartų protėvį. Tai leidžia jai nesijausti atskirtai nuo tų, kurie ateis paskui ją, o tokia vienybė su gyvenimo tėkmę kuria tikrą prasmę ir laimę.
Jau minėtas T. Pikety, rašydamas apie JAV ir Europą siūlo 1 proc. didesnius mokesčius turtui viršiančiam 1 milijoną eurų ir 10 proc. didesnius mokesčius turtui viršijančiam 1 milijardą eurų, kuris išspręstų daugumą šiuolaikinės visuomenės problemų.
Kas galėtų įgyvendinti tokį apmokestinimą? Atsakymas aiškus – tik stipri nacionalinė valstybė. Todėl ji griaunama, o nacionalinis tapatumas niekinamas. Drauge griaunamas laimingo gyvenimo materialinis ir dvasinis pamatas, ugdoma neurotiška, vieniša asmenybė.
Ištraukos iš prof. Gedimino Navaičio pranešimo, skaityto š. m. gruodžio 4 d. Vilniaus konferencijoje „Europos Sąjungos ateitis – suverenių valstybių sąjunga“.
Sambūrio „Lietuva yra Čia” informacinis biuletenis
Skaldyk ir valdyk-turbūt pagrindinis TŲ baisuoklių šūkis,veikiantis visais laikais.Kai nebeužtenka atskirties visuomenėje,JIE ėmėsi skaldyti šeimas ir imsis visko,kas tai bebūtų,jei tik pajus bent kokią grėsmę savo saugumui,kurį Jie gali įvardyti,kaip tik nori,bet kokiu -izmu,religija,nacionaliniu saugumu ir t.t.