Italijos ministrė pirmininkė Džordžija Meloni (Giorgia Meloni) paskelbė, kad Italija ketina naudoti daugiau grynųjų pinigų ir mažiau kreditinių kortelių, taip prieštaraudama pasaulinei elektroninės valiutos tendencijai.
Rugsėjį išrinkta G. Meloni baigia rengti savo pirmąjį biudžetą, į kurį turėtų būti įtraukta taisyklė, leidžianti parduotuvių savininkams ir įmonėms atsisakyti kortelių ir reikalauti grynųjų pinigų mokant už prekę iki 60 eurų. Šia taisykle būtų padidinta šiuo metu galiojanti 30 eurų riba, be to, būtų leidžiama parduoti ir pirkti prekes, kurių vertė grynaisiais pinigais neviršija 5 000 eurų (dabar leidžiami atsiskaitymai iki 2 tūkst.).
G. Meloni turi neįprastą pagrindą remti banknotus, o ne korteles. Ji sakė parlamentui: „Vienintelė tikra teisėta valiuta Italijoje ir Europoje yra popieriniai banknotai, kuriuos išleidžia Europos centrinis bankas. Elektroniniai pinigai nėra patvirtinta teisėta valiuta.“
Vienintelė tikra teisėta valiuta Italijoje ir Europoje yra popieriniai banknotai, kuriuos išleidžia Europos centrinis bankas
Tokie Italijos naujosios dešiniųjų vyriausybės planai padidinti mokėjimų grynaisiais pinigais ribas, kaip reikiant įsiutino opoziciją, kurios teigimu, tokie sprendimai prieštarauja įsipareigojimams ES dėl mokesčių skaidrumo didinimo.
Mokesčių vengimas Italijoje yra nuolatinė problema – Iždo duomenimis, per metus vengiama sumokėti daugiau kaip 100 mlrd. eurų. 2019 m. buvo išvengta apie 18,5 proc. mokėtinų mokesčių.
Grynuosius pinigus, palyginti su elektroniniais mokėjimais, sunkiau atsekti, todėl didesnė tikimybė, kad jie bus naudojami neteisėtais tikslais. Vis dėlto versti žmones naudotis kredito kortelėmis kai kuriuose sluoksniuose yra nepopuliaru dėl laisvės ir privatumo priežasčių.
Italija tradiciškai buvo viena iš Europos Sąjungos šalių, kurios ekonomika labiau pagrįsta grynaisiais pinigais, tačiau pastaraisiais metais ši tendencija pasikeitė – prasidėjus COVID-19 pandemijai vis labiau populiarėja atsiskaitymai kortelėmis.
