Europos Komisijos atsakymas dėl žemės pardavimo sąlygų Lietuvoje

 

<…ES teisė netrukdo valstybėms narėms nustatyti laisvo kapitalo judėjimo ar įsisteigimo teisės apribojimų, jei jie pagrįsti teisėtu bendrojo intereso politikos tikslu ir yra proporcingi ir nediskriminaciniai>.

 

2016 m. gegužės 26 d. Europos Komisija oficialiai paprašė Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos ir Vengrijos Respublikas iš dalies pakeisti vidaus teisės aktus dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo. Komisijos nuomone, Lietuvos Respublikoje šiuo klausimu galiojančios taisyklės (pirkėjas įsigytoje žemėje privalo ūkininkauti pats) riboja laisvą kapitalo judėjimą ir įsisteigimo laisvę . Komisija įspėjo minimas šalis ir Lietuvos Respubliką: jeigu per du mėnesius šios nesuderins savo nacionalinių teisės aktų su ES teise, ji gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

Birželio 21 d. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Komisiją pažymėdamos, kad Lietuvoje visų žemę perkančiųjų galimybės ja naudotis galioja tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių asmenims, todėl  tokia nuostata įstatyme negali būti laikoma diskriminacine. Kartu pažymėjo, kad dėl nevienodų išmokų Lietuvos žemdirbiams sukuriamos nelygiavertės galimybės dalyvauti žemės rinkoje perkant ir parduodant žemės ūkio paskirties žemę ir todėl yra pažeidžiami laisvos konkurencijos principai. Pritardamos siekiui pašalinti Lietuvos Respublikoje apribojimus (prievolę ūkininkauti) asmenims, perkantiems žemės ūkio paskirties žemę, Žmogaus teisių organizacijos paragino Komisiją pašalinti ir Lietuvos žemdirbius diskriminuojantį išmokų paskirstymą.

Rugpjūčio 11 d. Lietuvos žmogaus teisių asociacija gavo Europos Komisijos atsakymą.

Europos Komisijos laišką (skaityti)

Paskelbta: tiesos.lt  ; propatria.lt

2 KOMENTARAI

  1. Pirmiausiai reikia užbaigti vadinamą žemės reformą,kuri tęsias jau apie 30m,Man 3,5 ha žemės ūkio paskirties žemės dar vis ieškoma,nes žemė prie Kauno,ten jos nėra,lai vyriausybė nuperka iš tų,kurie nori parduoti užsieniečiams ir sugražina buvusiems savininkams.

    • Mes suprantame, kad įstatymo saugikliai yra būtini norint apsaugoti nacionalinį turto nuo masiško jo supirkinėjimo. Tiems, kurie atstovauja kapitalo interesams, nerūpi mūsų nacionaliniai sentimentai – žemė, kalba, Tėvynė. Atsvara jiems yra mūsų politikų sąmoningumas. Tuo tikslu šviečiame juos. O iš valdžios reikia reikalauti gražinti tai, kas žmonėms priklauso.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Romaldas Abugelis. Trispalvės skausmas

Vėliava yra ypatingas valstybės ženklas, tautos kultūrinio identiteto dalis. Apie trispalvę telkėmės visuomet, kai mūsų valstybei iškildavo pavojus,...

Jonas Vaiškūnas. Jei nepatinka šūkis – plėšk? Kokią žinią siunčia prokuratūra?

Kovo 11-ąją Vilniuje, ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką, grupė jaunų žmonių šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jie...

Užgeso altininko Andriaus Pleškūno gyvenimas, tačiau pasiliko jo muzika

Lietuvos muzikinė ir patriotinė visuomenė neteko iškilaus altininko, kompozitoriaus, sakralinės muzikos puoselėtojo ir aktyvaus Tautos forumo rėmėjo Andriaus...