Linusas Hölleris
Estija pradėjo statyti pirmuosius betoninius bunkerius palei pietrytinę sieną su Rusija – tai dalis Baltijos gynybos linijos projekto.
Šią savaitę buvo įrengti septyni bunkeriai, o iki metų pabaigos Estijos pareigūnai planuoja pastatyti 28, sakė Estijos gynybos investicijų centro atstovas spaudai Krismaras Rosinas. Ši pirmoji partija yra pradinis etapas kuriant 600 bunkerių tinklą, skirtą sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO rytinį flangą.
Interviu „Defense News“ K. Rosinas pripažino, kad projekto laiko grafikas vis dar nėra galutinai aiškus. Bunkeriai dislokuojami Setomaa savivaldybėje ir pietrytinėje Estijos dalyje; 27 iš jų statomi valstybinėje arba savivaldybių žemėje, vienas – privačioje nuosavybėje.
Statybos pradėtos metais vėliau, nei buvo planuota iš pradžių, dėl viešųjų pirkimų komplikacijų, kurios privertė Estijos pareigūnus pakeisti projekto įgyvendinimo metodą. Pirminiame konkurse dėl visų 600 bunkerių buvo pateikti pasiūlymai, viršijantys leistinas išlaidų ribas, nes statybos bendrovės negalėjo tiksliai įvertinti įrengimo sąnaudų nežinodamos tikslių statybos vietų. Ši informacija buvo laikoma konfidencialia dėl operatyvinio saugumo, paaiškino K. Rosinas.
„Kadangi bendrovės nežinojo, ar vietovė pelkėta, ar miškinga, kokios yra privažiavimo galimybės, jos pateikė labai brangius pasiūlymus“, – teigė jis.
Problemą Estijos pareigūnai sprendė sumažindami bandomąją programą iki 28 bunkerių ir atskleisdami konkurso dalyviams apytiksles vietas, kad būtų galima gauti realistiškesnes sąmatas bei įgyti praktinės patirties prieš didesnį pirkimą. Likusių 572 bunkerių konkursą planuojama paskelbti iki metų pabaigos.
Nuo penktadienio, lapkričio 12 d., bunkeriai jau yra dislokuoti, tačiau dar nėra visiškai paruošti naudojimui, teigiama Estijos gynybos investicijų centro elektroniniame laiške.
Kiekvienas bunkeris yra maždaug 35 kvadratinių metrų ploto ir suprojektuotas taip, kad atlaikytų 152 mm artilerijos sviedinius. Jie sudaro dalį daugiasluoksnės gynybos sistemos, skirtos galimai Rusijos invazijai atremti. Pasak K. Rosino, visa spygliuota viela ir vadinamieji „drakono dantų“ tipo prieštankiniai barjerai jau yra pristatyti ir laikomi iš anksto numatytose vietose, kad prireikus galėtų būti greitai įrengti.
Be viešųjų pirkimų problemų, projektas susiduria ir su sudėtingais koordinavimo iššūkiais. Reikalingas daugelio institucijų – Estijos gynybos pajėgų, policijos, pasienio apsaugos tarnybos, savivaldybių ir privačių žemės savininkų – pritarimas, taip pat būtina laikytis taikos meto aplinkosaugos ir saugos reikalavimų.
„Mes statome tai taikos metu, o tai reiškia, kad turime laikytis taikos meto įstatymų“, – sakė K. Rosinas, palygindamas situaciją su karo meto scenarijais, kai karo inžinieriai galėtų, pavyzdžiui, iškasti prieštankinius griovius „greitai, galbūt per kelias valandas“.
Papildomų sunkumų kelia projekto derinimas su pasienio apsaugos tarnyba, kurios patruliavimo kelių reikalavimai ir taktiniai planai turi būti suderinti su gynybos pajėgų bunkerių ir prieštankinių griovių išdėstymu.
Pavyzdžiui, iš planuojamos 3,4 km ilgio bandomosios prieštankinės tranšėjos iki šiol įrengta tik 500 metrų. Likusi statyba atidėta, kol bus gautas pasienio apsaugos tarnybos patvirtinimas, nes tranšėja kirstų jų operacijų zoną, sakė K. Rosinas.
Nepaisant šių kliūčių, Estija šiame projekte išlieka priekyje Latvijos ir Lietuvos. Visos trys Baltijos šalys paskelbė apie koordinuotą Baltijos gynybos linijos kūrimą, tačiau savo nacionalines dalis įgyvendina savarankiškai, atsižvelgdamos į skirtingą reljefą ir grėsmių vertinimą, kartu bendradarbiaudamos koncepcijų ir patirties mainų srityje.
Estijos šiam projektui skirtas 60 mln. eurų biudžetas, iš kurių iki šiol išleista apie 30 mln. eurų, yra gerokai mažesnis nei Lietuvos ir Latvijos asignavimai. Tai atspindi trumpesnį Estijos sienos su Rusija ilgį ir natūralias kliūtis, tokias kaip Peipuso ežeras bei plačios pelkėtos teritorijos. Estijos projektas neapima oro gynybos sistemų ar pažangios ugnies galios sprendimų, kuriuos diegia kaimyninės šalys.
Pasak K. Rosino, Estijos pasienio apsaugos tarnyba jau yra dislokavusi atskirą vadinamosios „dronų sienos“ aptikimo sistemą palei kai kurias sienos atkarpas. Ši sistema dažnai painiojama su Baltijos gynybos linijos projektu, tačiau tai yra atskira priemonė.
defensenews.com
