„Jei Europos Sąjunga pradės laikyti demokratiškai išrinktas vyriausybes neteisėtomis vien dėl to, kad jos nepritaria dominuojančiai politinei linijai Briuselyje, tuomet problema nebėra Viktoras Orbanas.“
Richardas Schenkas vadovauja Demokratijos kišimosi observatorijai (DIO) MCC Briuselyje – projektui, skirtam stebėti, kaip Europos institucijos, Briuselio finansuojami tinklai ir tam tikri politiniai veikėjai kišasi į nacionalines kampanijas visoje Europos Sąjungoje.
Pastaraisiais mėnesiais observatorija daug dėmesio skyrė Vengrijai. Likus dviem dienoms iki šį savaitgalį vyksiančių parlamento rinkimų, Schenkas teigia, kad Budapeštas tapo naujos formos Europos politinio spaudimo laboratorija: mažiau matoma nei ankstesniais metais, sudėtingesnė ir, svarbiausia, paremta reguliavimo, finansinėmis ir žiniasklaidos priemonėmis.
Jo nuomone, Vengrija nebėra tik konfliktas tarp Viktoro Orbano ir Briuselio. Tai arena, kurioje ES bando išsiaiškinti, kiek toli ji yra pasirengusi eiti prieš nacionalinę vyriausybę, kurią laiko politine kliūtimi.
Schenkas mano, kad jei Briuseliui pavyks politiškai izoliuoti rinkėjų išrinktą vyriausybę arba suabejoti jos teisėtumu pačioje Europos Sąjungoje, problema nebebus tik Vengrijos. Tai paveiks nacionalinio suvereniteto ir Europos galios santykį visame žemyne.
Kas yra Demokratijos kišimosi observatorija ir kodėl ji reikalinga?
Observatorija buvo įsteigta siekiant analizuoti, kaip Europos Sąjunga kišasi į nacionalinius rinkimus valstybėse narėse, o kai kuriais atvejais ir už jų ribų. Per pastarąjį dešimtmetį, pasak Schenko, Europos Komisija sukūrė priemonių rinkinį, kuris vis veiksmingiau daro įtaką rinkimų kampanijoms ir jų rezultatams.
Jis išskiria tris pagrindinius sluoksnius.
Pirmasis – reguliavimo ir skaitmeninis: Skaitmeninių paslaugų aktas, greitojo reagavimo mechanizmas, vadinamieji patikimi pranešėjai, NVO tinklai ir planuojamas „demokratijos skydas“. Visa tai leidžia daryti įtaką tam, koks turinys plinta, koks yra ribojamas ir kurie naratyvai laikomi priimtinais.
Antrasis sluoksnis – finansinis. Vengrija, o anksčiau ir Lenkija, yra ryškiausi pavyzdžiai. Briuselis gali sulaikyti ES lėšas ir taip pasiųsti netiesioginę žinią rinkėjams: pasikeitus valdžiai, finansavimas gali būti atnaujintas.
Trečiasis sluoksnis – reputacinis. Teisinės valstybės ataskaitose, Europos Parlamento rezoliucijose ir įvairių organizacijų kampanijose kai kurios vyriausybės iš anksto pristatomos kaip neteisėtos. Kai tai vyksta koordinuotai, rinkimų kampanija nebevyksta lygiomis sąlygomis.
Kaip šie sluoksniai taikomi Vengrijoje?
Finansinis ir reputacinis spaudimas egzistuoja jau daugelį metų. Vengrija tapo modeliu, kuriuo grindžiama ši strategija: įšaldytos lėšos, nuolatiniai kaltinimai autoritarizmu ir Europos institucijų rezoliucijos jau tapo šalies politinės aplinkos dalimi.
Naujovė 2026 m. – skaitmeninis aspektas. 2022 m. rinkimų metu Skaitmeninių paslaugų aktas dar nebuvo taikomas. Dabar jis galioja, ir pirmą kartą matoma, kaip šie mechanizmai veikia rinkimų kampanijos metu.
Pasak Schenko, problema yra skaidrumo stoka: nėra aišku, koks turinys žymimas ar ribojamas ir pagal kokius kriterijus. Tačiau žinoma, kad šiame procese dalyvauja ES finansuojamos organizacijos, kurios remia gilesnę Europos integraciją ir kritiškai vertina suvereniteto idėjas.
Apie informacines kampanijas ir nutekintą informaciją
Pastarosiomis savaitėmis pasirodė daug informacijos, grindžiamos anoniminiais Vakarų žvalgybos šaltiniais. Ji skelbiama tam tikrose žiniasklaidos priemonėse, kartojama specifiniuose žurnalistų, aktyvistų ir politikų tinkluose, o vėliau platinama iš Varšuvos, Berlyno ar Briuselio.
Jei ši informacija neteisinga, tai gali būti plataus masto šmeižto kampanija. Jei teisinga – tai gali rodyti dar rimtesnį reiškinį: galimą žvalgybinę veiklą prieš ES valstybę narę.
Schenkas pabrėžia, kad negali įrodyti, kas už to stovi, tačiau mato pasikartojančius modelius ir ryšius su tam tikrais politiniais ir žiniasklaidos tinklais.
Koks Ukrainos vaidmuo?
Pasak jo, Ukraina naudojasi politine Briuselio parama, o tai atitinka oficialią ES poziciją dėl karo. Vengrijos atveju jis mato ne tiesioginį koordinavimą tarp Europos Komisijos ir Ukrainos, bet tam tikrų Europos politinių grupių, nacionalinių vyriausybių ir Ukrainos veikėjų interesų sutapimą.
Teisinės valstybės principas
Schenko teigimu, ši sąvoka vis dažniau tampa politiniu įrankiu. Jis pateikia Lenkijos pavyzdį: ES lėšos buvo blokuojamos PiS valdžios laikotarpiu, tačiau po Donaldo Tusko atėjimo į valdžią greitai atlaisvintos, nors teisiniai klausimai iš esmės nepasikeitė.
Panašų modelį jis įžvelgia ir Rumunijoje: ginčytini sprendimai dėl rinkimų nesulaukė reikšmingos Europos Komisijos reakcijos. Jo nuomone, vertinimas priklauso nuo to, kas laimi rinkimus.
Galimos pasekmės
Schenkas mano, kad tai, kas įvyko Rumunijoje, gali pasikartoti ir kitose šalyse. Kai kurie Europos politikai jau svarsto tokią galimybę, ypač jei rinkimus laimėtų nepageidaujamos politinės jėgos.
Jo teigimu, tai rodo platesnį pokytį – dalis politinio elito pradeda laikyti problemą ne savo politiką, o rinkėjais. Tokiu atveju dėmesys nukrypsta nuo įtikinėjimo prie kontrolės.
Kas laukia po rinkimų Vengrijoje?
Nepriklausomai nuo rezultato, situacija išlieka įtempta. Jei laimėtų Viktoras Orbanas, kai kurios opozicinės jėgos gali nepripažinti rezultatų ir imtis politinio spaudimo ar protestų. Taip pat svarstoma galimybė riboti Vengrijos įtaką ES institucijose.
Jei laimėtų Péteris Magyaras, jis susidurtų su itin susiskaldžiusia visuomene ir sudėtingomis valdymo sąlygomis. Dalis visuomenės jo pergalę laikytų išorinio spaudimo rezultatu.
Platesnė reikšmė
Schenko teigimu, tai, kas vyksta Vengrijoje, yra įspėjimas visai Europai. Jei tampa priimtina kvestionuoti rinkimų rezultatus, įšaldyti lėšas ar riboti informacijos sklaidą, toks precedentas gali būti pritaikytas bet kuriai valstybei narei.
Tokiu atveju esminis klausimas tampa nebe tai, kas laimi rinkimus, o kas sprendžia, ar tas rezultatas yra priimtinas.
Javieras Villamoras – ispanų žurnalistas ir analitikas, dirbantis Briuselyje su NATO ir ES klausimais. Jis turi daugiau nei 17 metų patirtį tarptautinės politikos, gynybos ir saugumo srityse bei teikia strategines įžvalgas apie geopolitinius procesus.
europeanconservative.com
