Valstybių narių teisė vetuoti sprendimus užsienio politikos srityje Europos Sąjungoje visada buvo erškėtis tiems, kurie siekia didesnės centralizacijos ir kontrolės Briuselyje.
Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas per metinę Europos gynybos agentūros konferenciją Briuselyje pareiškė, kad „nepriimtina, jog vienos valstybės veto gali blokuoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių politiką“.
Estijos atstovė pristatė naratyvą, kurį nuolat kartoja ES centralizacijos šalininkai: esą vienbalsiškumo principas neleidžia Europos Sąjungos institucijoms pakankamai greitai reaguoti į situaciją, kai dabartinė geopolitinė krizė reikalauja skubių atsakomųjų veiksmų.
K. Kallas rekomendavo išnagrinėti ES sutartyse numatytas galimybes – konstruktyvų susilaikymą, laipsnišką kvalifikuotos balsų daugumos taikymo plėtrą užsienio ir saugumo politikoje bei tarpusavio gynybos išlygos taikymą, siekiant paspartinti sprendimų priėmimo procesą politinėje ir karinėje srityse.
Tokiam žingsniui ilgą laiką priešinosi daugelis valstybių narių, įskaitant Lenkiją. Pavyzdžiui, ankstesnė Lenkijos vyriausybė nurodė Vokietijos sprendimą statyti „Nord Stream 2“ dujotiekį su Rusija, nepaisant daugybės Lenkijos perspėjimų dėl Rusijos keliamos grėsmės. Kartu su šiuo ir daugeliu kitų klausimų valstybės teigia, kad veto teisė padeda išsaugoti nacionalinį suverenitetą Europos Sąjungoje.
Tačiau K. Kallas pabrėžė, kad Europa nebėra pagrindinis Vašingtono geopolitinis prioritetas ir kad šis pokytis vyksta jau kurį laiką.
„Šis strateginio dėmesio pasikeitimas sukrėtė transatlantinių santykių pamatus. Jungtinės Valstijos tebėra Europos partnerė ir sąjungininkė, tačiau būtina prisitaikyti prie naujų realijų, o Europa turi veikti skubiai“, – teigė ji.
Turime keisti savo politinę kultūrą
„Nė viena didžioji valstybė istorijoje niekada nesugebėjo išlikti nepažeidžiama“, – pridūrė K. Kallas, pabrėždama, kad gynybos stiprinimas yra prioritetas. Ji pažymėjo, jog Europos gynybos pajėgumai yra fragmentuoti, o valstybės narės pernelyg daug dėmesio skiria nacionaliniams interesams, o tai lėtina ir silpnina bendrus veiksmus.
Todėl, jos teigimu, „turime keisti savo politinę kultūrą ir elgtis kaip europiečiai, o ne kaip atskiros tautos“.
Vokietija taip pat nuosekliai reikalauja, kad ES atsisakytų vienbalsiškumo principo ir siektų gilesnės integracijos.
Vokietijos politikas Manfredas Weberis, vadovaujantis Europos liaudies partijai (ELP), kuri šiuo metu yra didžiausia frakcija Europos Parlamente, pasisako už perėjimą prie kvalifikuotos balsų daugumos sprendimų priėmimo užsienio ir saugumo politikos srityje, vietoj vienbalsiškumo.
Pasak jo ir kitų Briuselio lyderių, problema yra ta, kad kai kurie vyriausybių vadovai, įskaitant Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir Slovakijos premjerą Robertą Fico, nuolat blokuoja tam tikras priemones, ypač susijusias su tolesne europine integracija. Kritikai teigia, kad dabar esą siekiama apeiti steigimo sutartis tam, jog būtų neutralizuoti politiniai lyderiai, pasisakantys už taiką ir prieštaraujantys tolesniam ginklų tiekimui Ukrainai.
Leidinys „Do Rzeczy“ praneša, kad M. Weberis taip pat siūlo sujungti Europos Komisijos pirmininko ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas, teigdamas, jog tokiam pokyčiui nereikėtų keisti ES sutarčių ir jis galėtų būti įgyvendintas po kitų Europos Parlamento rinkimų 2029 metais.
Politiko teigimu, Briuselis šiuo metu yra „užblokuotas“ tarptautinėje arenoje ir ši situacija „turi baigtis“. Pareigybių sujungimas, anot jo, būtų raktas į veiksmingesnį ES vaidmenį pasaulyje.
Šiuo metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vadovauja Europos Sąjungos vykdomajai valdžiai, atsakingai už prekybą, žemės ūkį, bendrąją rinką ir kitas vidaus politikos sritis.
Tuo tarpu užsienio politiką koordinuoja Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas bei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa.
M. Weberio teigimu, toks vaidmenų atskyrimas sukuria „fragmentuotą valdžios pasidalijimą“, kuris „neatitinka užduoties“ geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu, ypač atsižvelgiant į Donaldo Trumpo administracijos veiksmus, ardančius nusistovėjusią tarptautinę tvarką.
„Politico“ paklaustas, ar kandidatuotų į būsimo „Europos prezidento“ postą, M. Weberis neatmetė tokios galimybės ir pabrėžė, kad „šių klausimų ateitis yra politinių partijų ir Europos piliečių rankose“.
M. Weberis nuo 2014 metų vadovauja ELP frakcijai Europos Parlamente. 2019 metais jis kandidatavo į Europos Komisijos pirmininko postą, tačiau galiausiai pareigos atiteko tuometinei Vokietijos gynybos ministrei Ursulai von der Leyen.
rmx.news
Šis Vėberis jei gerai pamenu yra aršus federalistas, siekiantis Europs sąjungoje panaikinti nepriklausomas valstybes vis labiau uzurpuojant jų suverenitetą ir galutiniame rezultate paverčiant visas Europos šalis bendros imperijos gubernijomis, kurios turėtų bendrą sostinę Briuselį ir žinoma visos būtų valdomos iš šio Briuselio panašių veikėjų kaip Vėberis ir Vanderlėjena.
Lietuvos konservatoriai, jei gerai pamenu, taip pat priklauso Vėberio frakcijai europarlamente, kurioje siekiama panaikinti visų Europos šalių, tame tarpe ir Lietuvos, suverenitetą.
Lietuvos išdavikams metas liautis kenkti Lietuvai ir imtis veikti jos labui.
Hm, bet tie apsišaukėliai ir karjeristai bet kokia kaina labai patinka mūsų rinkėjams. Įdomu, kodėl? Anti_Europa labai patinka.
Baklažanai LT neturi smegenų.
Tie žmonės, kurie palaiko konservatorius didele dalim nežino, kad konservatoriai europarlamente dirba tai, kad bando parduoti Lietuvos suverenitetą, laisvę ir nepriklausomybę. Kiek teko žmonėms kalbėti apie konservatorių vykdytus balsavimus europaralmente, tai dauguma žmonių net nustemba sužinoję, kad tie patys konservatoriai, kurie save pozicionuoja kaip aršūs patriotai, Briuselyje balsuoja kaip Lietuvos išdavikai. Žmonės net nepatiki sužinoję šią informaciją, nes per konservatorių ruporą LRT tokia informacija slepiama ir netransliuojama.
Manau, kad yra būtina mūsų taip vadinamų mūsų europarlamentarų veiklą ir jų balsavimus palaikant Briuselio vykdomą federalizaciją ir Lietuvos išdavystę kuo plačiau viešinti, kad žmonėms kuo labiau būtų atskleistas tikrasis švabokonservatorių veidas.
Antraštė lietuviškai:
ES siekia didesnės centralizacijos: Vėberį ir Kallas supykdė vieningumo taisyklė