Tarp pragaištingų „žaliųjų“ diktatų ir vis didėjančio spaudimo mažinti ūkininkų pajamas Briuselio elitas, regis, pamiršo paprastą tiesą – maistas neatsiranda prekybos centruose savaime.
Šiemet ūkininkai iš visos Europos susirinko Briuselyje: prie Europos Parlamento ir Europos Komisijos būstinės – Berlaymont pastato. Šią demonstraciją organizavo COPA-COGECA – 22 milijonus Europos ūkininkų vienijanti skėtinė organizacija. Tai turėtų būti rimtas įspėjimas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen.
Protestuotojai ketina įteikti 6 335 organizacijų pasirašytą peticiją bei simbolinę batų porą – ženklą, kad ūkininkai palieka žemę. Jie protestuoja prieš planus suskaldyti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir mažinti subsidijas.
Naujajame ES biudžete numatyta BŽŪP sumažinti 20–25 proc., tai yra realiai – 80–100 mlrd. eurų. Siūloma išmokoms taikyti 100 000 eurų ribą, o valstybėms narėms leisti perskirstyti lėšas kitiems prioritetams – pavyzdžiui, gynybai ar pramonei. Tai reikštų tiesioginį smūgį ūkiams.
Šis protestas – ne pavienis reiškinys, o ilgai brendusio pasipriešinimo dalis. Dar šių metų gegužę Lenkijos ūkininkai Ščecine protestavo prieš griežtą reguliavimą ir ES aplinkosaugos reikalavimus. Tai buvo 2024 m. protestų tęsinys, kai „Kaimo solidarumas“ organizavo konvojus prieš žaliąjį kursą ir Ukrainos grūdų importą.
O Nyderlanduose ūkininkų pasipriešinimas prasidėjo dar 2019 m., kai šalis susidūrė su vadinamąja azoto krize. Reaguodama į ES reikalavimus, vyriausybė planavo uždaryti tūkstančius ūkių, paskersti pusę gyvulių. Įsiutę ūkininkai blokavo kelius, degino šieną, užvertė magistrales mėšlu. Ir vis tiek vyriausybė neatsitraukė – 2023 m. paskelbė planus priverstinai uždaryti apie 3 000 didžiausių ūkių.
Panašūs protestai vyko ir Airijoje. 2023 m. žemės ūkio ministras pareiškė, kad, siekiant žaliųjų tikslų, gali tekti išbrokuoti apie 200 000 karvių. Nors vėliau tai pavadinta hipotetiniu scenarijumi, žala ūkininkų pasitikėjimui jau buvo padaryta.
Visa tai – tik viena dalis platesnio ES puolimo prieš ūkininkus. Pagal 2020 m. strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, valstybės narės iki 2030 m. turi atidėti 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės gamtai, bent 25 proc. ūkių paversti ekologiškais, 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą ir perpus – cheminių pesticidų vartojimą. Tai milžiniški iššūkiai, kurių pasekmės – grėsmė ūkių gyvybingumui.
Briuselyje sunku suvokti, ką reiškia darbas nuo sutemų iki aušros, kai kasdienybė – klimato kontroliuojamas biuras ir vazoniniai augalai. Tačiau būtent ten priimami sprendimai, kurie sunaikina ne tik ūkininkų pragyvenimo šaltinius, bet ir šeimų palikimą.
Tai – ir maisto saugumo klausimas. Šiuo metu ES per metus importuoja maisto ir žemės ūkio produktų už 171,8 mlrd. eurų – 8 proc. daugiau nei pernai. Jei ES išstums savo ūkininkus iš rinkos, vietinę produkciją pakeis ilgos, trapios tiekimo grandinės, kurios gali žlugti dėl sausros, karo ar logistikos trikdžių. Kaip primena protestuotojų plakatai: „Be ūkininkų – nėra maisto, nėra ateities.“
Tad kodėl Europos elitas atsisako klausytis? Kodėl jie nuolat taikosi į žmones, kurie tiekia maistą ant mūsų stalo? Priežastis – aklas prisirišimas prie žaliosios ideologijos. Tačiau naujausi biudžeto sprendimai rodo ir paprastą atsiribojimą nuo realybės. Miesto elitas, regis, įsitikinęs, kad prosciutto ir ekologiški kopūstai užauga prekybos centre, o ne žemėje – ne dėl ūkininkų darbo, kurie, be kita ko, dažnai balsuoja už „netinkamas“ partijas.
Belieka tikėtis, kad šis protestas Briuselyje privers Europos elitą atsibusti – kol to nepadarė tuščios lentynos. ES privalo pradėti klausytis. Kitaip Europą ištiks badas.
europeanconservative.com
Europos ūkinykai prarado saiką. Jie vis dar vaizduojasi Europos maitintojais, nors didžiulė jų produkcijos dalis gabenama į skurdo kraštus, apimtus besaikio žmonių dauginimosi . Užburtas ratas. Nustosi juos maitinti – ištiks badas. Maitinsi ir toliau – ir toliau dauginsis ir gyventojų perteklių siųs apgyventi geradarių maitintojų kraštus. ŽALIESIEMS reikėtų skirti daugiau dėmesio demografinei situacijai pasaulyje; žmonių daugėjimas planetoje kaip niekas apsunkina Žaliųjų keliamų tikslų įgyvendinimą.