Ekspertė: valdžios sutelkimas LRT administracijos vadovo rankose turi pavojų visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui

Seimo Kultūros komitete beveik metus derintas ir Seimui teikiamas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo projektas tėra kosmetinis, ir užsibrėžtų tikslų – sustiprinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės įtakos – nepasieks, teigia žiniasklaidos teisės ekspertė, dr. Liudvika Meškauskaitė.

Tai žinoma advokatė pažymėjo trečiadienį, pristatydama savo pačios rengtą ekspertinę išvadą Kultūros komiteto posėdyje. „Nepriklausomumo turinys yra išaiškintas Konstitucinio Teismo doktrinoje. Teismas pabrėžė, kad nepriklausomumas nacionalinio transliuotojo – tai ne vien tik nepriklausomumas nuo politikų. Šitas nepriklausomumas yra žymiai platesnė sąvoka. Tai yra ir nepriklausomumas ir nuo verslo struktūrų, ir nuo atskirų asmenų. O jeigu taip liaudiškai pasakysiu, tai ir nepriklausomumas nuo kažkokių tai asmeniškų ambicijų“, – Seimo komitete teigė L. Meškauskaitė.

Pasak L. Meškauskaitės, didžiausią pavojų kelia dabar siūlomame įstatymo pakeitimo projekte numatytas valdymo ir kontrolės funkcijų neatskyrimas, taip pat didžiosios valdymo galios sutelkimas viename asmenyje – įstaigos generalinio direktoriaus pozicijoje.

Siūlomame įstatymo projekte numatoma, kad LRT valdymo organai yra du: kolektyvinis organas – LRT Taryba ir vienasmenis valdymo organas – LRT generalinis direktorius. LRT generalinės direktorės pareigas eina Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. LRT Taryba kartu yra ir valdymo kontrolės funkciją atliekantis priežiūros organas. Toks modelis, pasak dr. L. Meškauskaitės, kelia pavojų. „Visada labiau nepriklausomumą užtikrina kolegialus organas, ne vienasmenis. Vieną žmogų yra žymiai lengviau paveikti ir politikams, ir verslo struktūroms, ir panašiai. Mano giliu įsitikinimu, šitas įstatyminis reguliavimas ir šita valdysena – jie nepriklausomumo per daug neužtikrins. Nes kolegialus vienas vadovas, jis yra labiau paveikus, gali būti ir asmeninėms ambicijoms, tiek verslo struktūroms, tiek taip pat ir politikams“, – teigia žinoma žiniasklaidos teisės ekspertė.

Apie tai, kad reikėtų kai kurias valdymo funkcijas iš administracijos vadovo perkelti kolektyvinio valdymo organui – LRT Tarybai, Kultūros komiteto posėdyje užsiminė ir LRT Tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis.

Pasak jo, Kultūros komitete sudarytoje darbo grupėje, kuri beveik metus rengė įstatymo projektą ir kurioje dalyvavo ir LRT Tarybos deleguoti atstovai, buvo sutarta, jog būtent Tarybos funkcijoms turėtų būti priskirta generalinio direktoriaus pavaduotojų skyrimas. „(2019 m.) gruodžio 18-os dienos darbo grupės posėdyje mes diskutavome nemažai ir pertvarkėme bei perskirstėme Tarybos ir administracijos direktoriaus funkcijas. Pagal ankstesnį variantą buvo, kad generalinis direktorius skiria ir nustato pavaduotojų skaičių ir juos paskiria, dabar šita funkcija perkelta Tarybai. Taryba nustato direktoriaus pavaduotojų skaičių ir juos tvirtina, o struktūros tvirtinimas perkeltas generaliniam direktoriui. Ir čia mes po ilgų diskusijų, ir aš pasitikrinau ir protokole gruodžio mėnesio posėdžio, būtent tam buvo pritarta, kad palikti tokį variantą“, –- sakė LRT Tarybos pirmininkas L. Gadeikis trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje.

Pasak L. Gadeikio, būtent teikiamame įstatymo projekte jis pasigenda įtvirtinimo dėl įstaigos struktūros – kas turėtų tai daryti ir kieno tai funkcijose būtų. Anot LRT Tarybos pirmininko, darbo grupėje sutarta, kad įstaigos struktūrą tvirtina vienasmeniškai generalinis direktorius, o generalinio direktoriaus pavaduotojus skiria – jau Taryba. „Būtent šitas dėl įstaigos struktūros liko neperkelta, ir čia gal koks techninis neapsižiūrėjimas, todėl tikslinga būtų dabar sutvarkyti, kad vėliau nereikėtų to daryti plenariniame posėdyje“, – siūlė L. Gadeikis. Į tai atsakydamas Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis teigė, kad tokį siūlymą komitetas ar atskiras jo narys galės registruoti jau Seime kaip pasiūlymą, ir kad „komitetui neverta dabar iš naujo veltis į diskusijas dėl dalykų, dėl kurių sutarta“.

Pasak L. Meškauskaitės, tai, kad politikai į LRT Tarybą deleguoja savo atstovus – nėra nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo pažeidimas, ir tą, pasak teisininkės, yra išaiškinęs ir Konstitucinis Teismas. Delfi primena, kad šiuo metu Kultūros komitete yra parengtas antrasis LRT įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris stipriai skiriasi nuo pradžioje inicijuoto projekto. Pirmajame įstatymo pakeitimo projekte, kurį teikė Seimo nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Virgilijus Poderys, Kęstutis Mažeika ir Dainius Gaižauskas, buvo numatyta panaikinti LRT Administracinę komisiją, įvesti Valdybą bei įsteigti ombudsmeno instituciją. Juo taip pat numatyta išplėsti LRT Tarybos galias, mažinant įtaką valdymui generalinio direktoriaus pozicijos, taip pat numatyti reikalavimus išsilavinimui, reputacijai Tarybos nariams.

Tačiau minėtas įstatymo projektas sulaukė griežtos reakcijos ir kritikos tiek iš pačios LRT vadovybės, tiek iš Seimo opozicinių konservatorių. Įstatymo projektą 2018-ųjų gruodį registravus Seime, jo derinimas ir svarstymas sustojo, tiek dėl Seimo valdybos, tiek opozicijos veiksmų, įtraukiant į procesą tarptautines žiniasklaidos organizacijas. Galiausiai Kultūros komitete buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo ir LRT Tarybos nariai, kurie parengė ir suderino naują įstatymo projekto redakciją ir įpareigojo ją įregistruoti Kultūros komiteto pirmininką R. Karbauskį. Pastarasis komiteto vardu kreipėsi dėl ekspertinio vertinimo išvados. Jį už simbolinį vieną eurą atliko dr. L. Meškauskaitės advokatų kontora.

Planuojama, kad projektas Seimui svarstyti bus teikiamas artimiausiu metu.

Šis profesorės tekstas buvo skelbtas 2020-04-15.

Skaitykite daugiau delfi.lt