Štai kraštutinai odiozinis mūsų dienų Lietuvoje politikos apžvalgininkas, antilietuviškumo dvaro Lietuvoje vyresnysis liokajus, toks Paulius Gritėnas, ką tik pasirodžiusiame savo rašinėlyje klausia – Ar neatėjo laikas demokratiją ginti nedemokratinėmis priemonėmis?
Jau esu atkreipęs dėmesį, kad šis nelietuviškos dvasios ponų liokajus nepraleidžia nė menkiausios progos paraginti valdžios institucijas imtis represinių priemonių prieš oponentus, dar kartą primenu, kad Kovido epidemijos metais anas reikalavo įvesti Lietuvoje kažką panašaus į karinės diktatūros režimą, tramdantį bendrapiliečius, išpažįstančius kitokią nuomonę.
Jau esame girdėję apie tai, kas atsitinka, kai į Bažnyčią yra įsileidžiama kiaulė, dabar pabandykime įsivaizduoti, kas galėtų nutikti, kai, tarkime, į šventovę būtų įleidžiamas toks kraujo ištroškęs šeškas kaip šio straipsnelio herojus.
Labai prašau, neapsigaukime, mielieji, iš pradžių šis autorius kalba apie visiems mus suprantamą būtinybę priešintis Rusijos agresijai, tačiau, toliau skaitant, nesunku bus pastebėti, kad ši teisinga mintis yra tik skraistė, pridengianti pagrindinę išvadą, jog demokratijos gynimo pretekstu neva būtina kuo greičiau pradėti pilietinės visuomenės, kuri kritikuoja institucijas, užpuolimą ir galutinį prismaugimą. Kas be ko, Celofano pavardė čia pridedama tik dėl to, kad būtų galima kanalizuoti diskusiją dėl demokratijos idėją, primygtinai rodant pirštu į vaiduokliu tapusį, pasiklydusį dausose politinių batalijų karikatūrinį personažą, todėl mes savo ruožtu čia laikykimės metodologinio reikalavimo, kad, prioritetą teikiant esmei, Celofano pavyzdžio reikia atsisakyti kaip blaškančio dėmesį trukdžio.
Taigi mūsų autorius iš esmės kelia klausimą – ar neatėjo laikas pribaigti demokratijos likučius dėl savitikslės institucijokratijos režimo įgyvendinimo?
Klausimą dėl to, kas yra demokratija kaip tokia, teko svarstyti dešimtis kartų, tačiau šįkart, taupant laiką, pasitenkinkime ta pirmine apibrėžimo intencija, kad demokratija yra tautos valdžia, o tautos kaip suvereno valios apribojimas didesniu ar mažesniu laipsniu naikina demokratinę visuomenės tvarką.
Jeigu laikysimės tokio demokratijos esmės nusakymo ir drauge pažodžiui imtumės Gritėno rekomendacijų dėl to, kaip būtų galima apginti demokratiją, į Lietuvos teisynus būtų privalu bent trumpam susigrąžinti mirties bausmės taikymo galimybę tik dėl to, kad būtų teisės viršenybės principo įgalintas pasirinkimas tokia bausme nubausti I. Šimonytę ir jos artimiausius bendražygius, in corpore įgyvendinusius politinį perversmą, nukreiptą prieš lietuvybę ir lietuvių tautos kaip suvereno teises, tokiu štai būdu, be visa ko kito, kraštutinai nususinusius demokratijos esmę. Dėl įvairovės ir sveikatos labui, kaip priemonė nuo vidurių užkietėjimo, pagal atskirą įstatymą, numatantį bausmes išdavikams, Viktorija Čmilytė turėtų būti pasodinta ant mieto, ne kitaip.
Iš tiesų šiame sukilime prieš lietuvių tautą ir demokratijos esmės nususinimo procese visada kaip šeško, ieškančio papjauti vištą, šešėlis gerai yra jaučiams Gritėno, andai buvusio Šimonytės patarėju, o dabar tarnaujančio VU rektoriui, kuris savo ruožtu skelbia, kad lietuviškos tapatybės puoselėjimas yra pažangos stabdis, dvokiantis alsavimas į tautiečių nugaras…
Jei gerai pamenu, po pralaimėtų rinkimų į Seimą, Šimonytė, paklausta, ko labiausiai gaila, kad nepavyko padaryti per kadenciją, berods atsakė, kad jai labiausiai gaila nepriimto Partnerystės įstatymo. Apie tai, kad Lietuvoje inovatyvūs vaistai kompensuojami ne visiems onkologiniams ir kitiems sunkiems ligoniams ( net vaikams), kaip kad daugumoje Europos Sąjungos valstybių ji net neprisiminė.
Vaistams reikia pinigų, o partnerystei tiktai valios
Pati tauta DEMOKRATIŠKAI pasivalė kojas į savo ateitį ir į tautines vertybes 1992 metais, per Seimo rinkimus. Dauguma pasivalė, o mažumai teko sugromuliuoti. Kas būtų buvę toliau, jei įvykiai būtų pakrypę kaip 1926 metais? Būtų buvę geriau – ar kaip prie Lukašenkos?
Savo straipsnelyje dar neišsivaikščiojusiems ir neišmirusiems vietiniams runkeliams „kanalizuojančiam diskusiją dėl demokratijos, kas yra demokratija, svarsčiusiam dešimtis kartų” straipsnelyje „pasitenkinusiam pirmine demokratijos apibrėžimo intencija, , kad demokratija yra tautos valdžia, o tautos kaip suvereno valios apribojimas didesniu ar mažesniu laipsniu naikina demokratinę visuomenės tvarką… ” Čiuldei, kaip ir kitiems lansberginio durnių laivo „demokratijos fanams”, belieka pacituoti praeito šimtmečio pradžioje vieno protingo „dėdės” demokratijos „pakanalizavimus”:
„Nuo XXa. pradžios parlamentarizmas („demokratija”), taip pat ir angliškas, sparčiais žingsniais artėja prie vaidmens, kurį pats rengė karališkajai valdžiai.Jis tampa įspūdingu spektakliu tikinčiųjų miniai, o didžiosios politikos svporio centras, nors teisiškai iš karališkosios valdžios pasistūmėjo atstovavimo liaudžiai link, dabar faktiškai iš šio perkeliamas į privačius sluoksnius ir atiduodamas privačių asmenų valiai”..
„Politinių idealų garbintojai, žinoma, KURIA IŠ NIEKO. Jie, savo galvose, yra nuostabiai laisvi, bet jų MINTINIAI DARINIAI iš tokių tuščių sąvokų, kaip išmintis, teisingumas, laisvė, lygybė, galiausiai yra amžinai tokie pat, ir jų kūrėjai vis pradeda iš naujo”…
„Veržimasis į valdžią (demokratijose) yra sipresnis už bet kokią teoriją. Iš pradžių atsiranda vadovai ir aparatas dėl programos; paskui vadovai ir aparatas gina savo postus dėl valdžios ir grobio (vadovaujančių pareigų…) , kaip šiandiena yra jau bemaž visur : kone visose šalyse tūkstančiai gyvena iš partijos ir jos dalijamų tarnybų bei pareigų; galų gale programa dingsta iš atminties ir organizacija veikia pati sau..”… ir t.t.
Tai sakai iki XX a buvo demokratija ,o paskui ėmė gesti, tolyn daugyn? Jei pasitikrintum, sužinotum, kad nepaisant gedimo, demokratijos XX a buvo daugiau negu XIX a. Demokratijos daugėja,nors ir sunkiai,pats nurodei dėl ko.
Jo jo, demokratijos XXa. „daugėjo” tiek, kad po 1990 jos „perteklius” išplito net rytų ir vidurio Europoą, „demokratija” neaplenkė ir buvusios sovietijos… Palyginus XIX a. pagimdytas demokratijas su XXa. demokratija, ir „neregėtas aukštumas” pasiekusią XXIa. „demokratiją” kokiame lansbergiame durnių laive, kur vietiniai prie valdžios lovio besistumdantys, visokio „politinio” plauko „demokratai” yra tiek laisvi ir nepriklausomi,kad savo pasirašytą „aukščiausią, pagrindinį, pamatinį..” įstatymą konstituciją gali laikyti grybo vietoje ten, kur konstitucijos straipsniai nelabai jiems „tinka”, matai, kad visas vietinis taip vadinamas „politinis elitas” be skrupulų „demokratiškai” deda ant pasirašytos konstitucijos „savo skersus”, akivaizdžiai eiliniams runkeliams demonstruoja kam ir kiek „demokratijos” padaugėjo…
Dabartinis lansberginio durnių laivo Seimas, Nausėda… juos rinkusiems runkeliams demonstruoja tokius „demokratijos viražus”, kokių net ir lansberginiame durnių laive prieš kokius penkiolika metų joks vietinis runkelis nebuvo pajėgus susapnuoti…
O tai XIX a buvo geriau?
„Demokratijos daugėja,nors ir sunkiai,pats nurodei dėl ko.”
P.S. 1918-1922 metais monėtas protingas „dėdė” jau pastebėjo ir rašė, kad „juo bendresnė rinkimų teisė, tuo MENKESNĖ rinkėjų galia”; Ankstyvoji demokratija, dedanti daug vilčių į konstituinius projektus, mūsų atžvilgiu ji siekia maždaug Linkolno, Bismarko, Gladsone’o laikus, turi praeiti šią patirties mokyklą; vėlyvoji demokratija, mums tai brandaus parlamentarizmo demokratija, remiasi pirmesniąja. Vėlyvoje demokratijoje tiesos ir faktai partinio idealo ir partinės kasos pavidalais galutinai atsiskyrė vienas nuo kito. Tikras parlamentaras jaučia, kad kaip tik pinigai jį išvaduoja iš priklausomybės, slypinčios NAIVIOJE RINKĖJO SAMPRATOJE APIE IŠRINKTĄJĮ”…; „Vakarų konstitucijų teisė, žmonių masės teisė laisvai rinkti savo atstovus, LIEKA GRYNA TEORIJA, nes kiekviena gerai išplėtota organizaija (parlamentarizmo demokratijoje) faktiškai pasipildo pati..” ; „Tautos apsisprendimo teisė” – tai tik mandagūs žodžiai; iš tikrųjų su kiekviena visuotine – organiška – rinkimų teise visai netrukus rinkimai apskritai nustoja pirminės prasmės…”
..eitum tu miegot – kas miegti,to negirdet.
Covidas užkrečiama liga ir nėra ko žaisti demokratijos, nes demokratiškai nusiteikę piliečiai gali imti, kaip musulmonai fanatikai, pjauti seseles, skiepijančias vaikus nuo raupų ar poliomielito. Dėl nacionalizmo, tai yra i r kraštutinės, pavojingos ir net užkrečiamos formos, tačiau ,dauguma formų tiesiog suteikia žmonijos gyvenimui įvairumo ir naudingai įvairina patirtį, reikalingą žmonijai judant į nežinomą ateitį. Mūsiškiai kovotojai prieš lietuvišką nacionalizmą, manytume, visų pirma turėtų pasirodyti kaip jie vertina net ne rusišką, o žiauriai įkyrų lenkišką nacionalizmą. Kovoti prieš silpnųjų nacionalizmą faktiškai reiškia darbuotis stipresniųjų nacionalizmo naudai. Moraliniu pranašumu tokia pozicija nė nekvepia
Pagaliau straipsnis su turiniu. Ir tam turiniui negaliu nepritarti.
…visokios sikmonkytes,gritenai,cmil su Co yra kenkejiski kakistos,o ju valdymo forma – kakistokratija….is sen.graiku zodzio – kakistas….durnius,blogas….Jau seniau stebejausi …kakes – makes zenklu…..tik dabar dingtelejo,kad…. kake…yra ne nuo veiksmazodzio…kakoti…o dar blogiau – tai yra paprasciausias …kakojantis durnius…o ju valdzia – patys suprantate.
Šimonyte buvo viena protingiausių premjeriu. Apmaudu to kad autorius labiau simpatizuoja socialdemokratams Paluckui ir Ruginienei.
Išsigimėliui ji galėjo būti premjere.
Šimonytė proto viršūnę parodė, kai ji balsavo už įstatymą, kad be trečio skiepo medikai negalėtų dirbti. Suprask medikai tokie durniai, apie vakcinas nieko neišmano lyginant su pasikausčiusia vakcinų eksperte Šimonyte.
Keista, kad patriotai tiek dėmesio skiria ateinančiam nueinančiam Covido atvejui (siedami jį su ne medikės Šimonytės persona) , kada migrantai tik ateina lengvai, o išeina nebent tolyn Į ES.
Dar blogiau mums, kad lietuvybės niekintojai ir naikintojai dabartinėje Lietuvoje, taigi naujosios konfigūracijos stribai, prasibrovę į aukščiausius postus, yra, kaip sakote Jūs, protingi padarai. Kita vertus, protingumas protingumui – nelygus. Didelių vilčių nepuoselėju ir dėl socialdemokratų, štai praeitą kartą, labai to norėdamas, bandžiau įsivaizduoti, kad Olekas yra gerėlesnis pasirinkimas iš blogų, tačiau tikriausiai klydau, jeigu anas iš tiesų savo sekretoriato vadovu pasiskyrė tokį Pinelį, kaip žinome iš publikacijų šiame interneto dienraštyje, garsų kovotoją prieš Noreikos atminimo lentelę, taigi, kraupų vandalą, ir homoseksualumo ideologijos propaguotoją.
…girdejom girdejom, – anys,abu labu su tuo vienakurwio suneliu, klykavo miesto taryboj….da du …kakistos menkystos..
…tamistos krikstatevis apsiriko….turejo pavadinti – kakistas florijonas.
Debiliškesnės premjerės kaip šikmonytė, Lietuva dar neturėjo. Covido nepagrysti apribojimai ir faktas, kad pas mus daugiausiai perteklinių mirčių pandemijos metu. Mįslingai dingę beveik 800 milijonų eurų. Su priedurniu kubilium, nusavintos pensijos ir už milžiniškas palūkanas paimti kreditai. KGB agentas anušauskas paskirtas Krašto apsaugos ministru ir t.t.