Nepaisant visų kvailinimo technologijų sėkmingo pritaikymo, liaudis ir toliau laikėsi įsitikinimo, kad Ignotas yra nekaltas, nes jis neva andai tik plėtojo makaronų gaminimo verslą, o štai užingridai pakylėjo į naują lygmenį makaronų kabinimo meną.
***
Tarptautinė tyrimų komisija svarstė klausimą – kodėl vadinamieji kultūrininkai Lietuvoje taip nususo, sumenko?..
Biologas iš Švedijos, kažkoks Karlas von Linngė iškėlė hipotezę, kad taip atsitiko dėl to, jog vadinamieji kultūrininkai Lietuvoje nesikryžmino su kitomis gyventojų grupėmis, todėl buvo pasmerkti kraujomaišai su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Ypač didelį diskomfortą tokie kultūrininkai patirdavo nudistų pliažuose, kai, išsirengę iki paskutinio siūlelio, vis dėlto nesugebėdavo nusiplėšti priaugusių iki kraujo kaukių, todėl kitus nuogalius ten būdavo priversti apžiūrinėti kaukės akimis.
Tuomet Lietuvoje vėl atgimė F. Nietzsche’s, žadėjusio išmokyti gamtiškumo, kultas.
***
Žmonės tarpusavyje šnibždėdavosi, dudendavo, kartais kikendavo, liaudžiai teberūpėjo klausimas: kuris iš jų yra labiau apipjaustytas – Valatka ar Gelūnas?
Šiaip ar taip, abu priklausė tai pačiai frakcijai „Sužalotas kūnas“.
Valotka tokiuose konkursuose nedalyvaudavo.
***
Susiginčijo Vova Nuodytojas ir Saša Baudėjas dėl to, kuris iš jų yra didesnis „Užkalnis“, t. y. delikatesų žinovas ir mėgėjas,
Vova Nuodytojas pageidaudavo, kad pusryčiams jam būtų paduodamos žmogienos kepenėlės su žemuogių uogiene, o štai Sašą Baudėjas mito tik išėdomis, t. y. tuo, kas likdavo nuo bananų baliaus.
Dar galima pabandyti įsivaizduoti, kaip mirgėdavo Užkalnio, sprunkančio iš tokio baliaus, užkulniai.
***
Lietuvoje tuo metu vyravo viršūnių reljefas: „Žemkalnis“, „Aukštikalnis“, „Užkalnis“ ir t. t.
Savo ruožtu, gyvenantiems papėdėje ir laukiantiems dangaus manos, nuo žiūrėjimo aukštyn ilgainiui pradėdavo peršėti akys.
Tai buvo vadinama „Išnarintų akių sindromu“.
***
[O aštuntasis pasaulio stebuklas „Landsbergių mėšlynai“ tuo metu dar tik formavosi.]
***
nuodugniai apžvalgėme visą plotą
ir nieko įtartino nepamatėme
daiktai save ten kaip įprasta rodė
nors artėjant didėjo jų matmenys
tik nebuvo laiko ilgiau stebėtis
ar nugrimzdus kažkam priklausyti
ten kur baigėsi stabo pėdos
o už nugaros brėško rytas
pats posakis vaizdingas ir dažnai kur tinkantis
„pakylėjo į naują lygmenį makaronų kabinimo meną“
Rusiškas šmaikštumynas „viešat lapšu na uši“. Dėl to ir nuotrauka iš „Yandex.kz“, rusiškos firmos Kazachstano filialo. Nes kitose kalbose toks posakis nesuprantamas. Ir tai daroma trisdešimt šeštaisiais laisvos Lietuvos metais. Žodis „sarmata“ jau ima atrodyti per silpnas.
Tas Čiuldė leidžia sau per daug, vadindamas Jus šlykštyne, primityvu, pusmoksliu, iškrypėliu, menkysta, nes, tiesą sakant, Jūs esate vienintelis lituanistas Lietuvoje, kuris teisėtai galėtų vadintis Didžiuoju lituanistu, lituanistų kunigaikščiu, nes, kaip teisingai esate pats pastebėjęs, šimtmečiais pranokstate savo profesijos brolius prigimtiniu skoniu ir aristokratizmu. Tačiau būkite atlaidesnis tam nabagėliui Čiuldei dėl „makaronų ant ausų“, nes teksto antraštėje nurodoma, kad čia gali būti kataloguojami taip pat ir barbarizmai, kai to reikalauja kontekstas, o Ignoto profesija ypač gundo aptariamu atveju pasirinkti tokį barbarizmo sureikšminimą.