Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (XVII)

Taigi tada ir paskambino Putinas Putinaitei į Lietuvą piktai priekaištaudamas – kodėl anoji neatsiklaususi pasivadino jo pavarde?

Putinaitė visgi drąsiai atšovė, kad štai jo pavardės lietuviška moteriškos giminės transkripcija pagal naujas darybos taisykles Lietuvoje būtų Putė, o ji pati yra Lietuvos miškų galiūno nebylio brolio Putino trečioji sesuo Putinaitė.

Todėl dabar jau niekas nesako, kad Putinaitė yra pavainikė Kremlius nykštuko dukra, kuriai anas kaip palikimą neva užrašė vaiduoklių skrynią, nusikaltėlio reputaciją, odiozine tapusią pavardę ir prakeikimą danguje bei žemėje.

Kitas dalykas, kad net Dievas nesugebėtų panaikinti Vinco Mykolaičio Putino slapyvardžio nevykusį pasirinkimą, nes praeities pakeisti negali net visagalis.




***

Putinaitės santykiui su Putinu nusakyti jokiu rakursu netinka posakis, kad obuolys netoli nuriedėjo nuo obels, dabartinės situacijos nusakymui greičiau tiktų posakis, jog žaltys šiandien gundo kriaušėmis.

***

Tačiau ką kuždasi tarpusavyje Putino vaiduoklis su Putinaite galima pabandyti suprasti kraupiai nykiais rudenio vakarais po Putino medžiu kitoje girios pusėje, kur, saulei nusileidus ir mėnuliui nepatekėjus, girdisi kaip pagiriomis šnarėdami dygsta šeriai ant pajuodusio veido.

***
Vilniaus taryboje Putinaitė iš kudlotų minčių filosofių frakcijos pasiūlė jau nebestatyti paminklų nei kariui ant žirgo, nei tautos dainiumi pavadintam poetui, nei legendiniam pirmosios respublikos prezidentui, atsivėrusią tuštumą užpildant raitelės ant šluotos monumento sumontavimu centrinėje miesto aikštėje. Atsivėrusią tuštumą vaizduotėje buvo pasiūlyta užpildyti seną posakį apie Vilnių iš paukščio skrydžio pakeičiant žvairavimo iš nuogos raitelės aukščio perspektyvos aptarimu.
Žinia, toli praeity kažkur pasiliko iš atminties išsitrynė antikos filosofo Platono didingasis stotas, čia filosofijai paprastai patarnaudavo jau moterys barzdotos…

***

nelyg pripiešti laukuose
gyvulėliai
visokiausio
augumo
primityvisto ranka
suvaryti
į erdvę
žaliose lankose

žengia tyliai
minkštom letenėlėm
didžiulė katė
nutolusios
mykia
miniatiūrinės karvės
artėjant
iš žemės
išdygsta
titano
arklys
nebalnotas

trūksta
žirafos
kengūrų
ir dramblio
animalistinių
šachmatų
partijai
kur
visados
karaliauja
baltas
ožys
o
jam
patarnauja
beždžionė
pabūgusi
tapt
žmogumi

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie žodžio laisvės sampratą, dezinformaciją ir cenzūrą (I dalis)

Žodžio laisvės samprata istoriniame kontekste Žodžio laisvę neužtenka vien įrašyti į Konstituciją ar įstatymus, ją būtina užtikrinti kiekvieną dieną...

Artėja choreografo M. Rimeikio naujo baleto premjera

Lapkričio 20-ąją į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną pirmą kartą žengs šiuolaikinių baletų diptikas „Gyvenimo pulsas“,...

Europos Parlamente – klausimai dėl 200 milijonų eurų paramos Baltarusijai. Ar tyrimo šešėlis kris ant europarlamentaro Dainiaus Žalimo?

Jonas Nedzveckas Briuselyje vėl iškilo nemalonūs klausimai dėl Europos Sąjungos milijonų, skirtų Baltarusijos demokratinei opozicijai ir pilietinei visuomenei remti....

Jonas Vaiškūnas. Jei nepatinka šūkis – plėšk? Kokią žinią siunčia prokuratūra?

Kovo 11-ąją Vilniuje, ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką, grupė jaunų žmonių šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jie...