Tikriausiai be didesnių abejonių būtų galima skelbti, kad stabiliausi vartotojų visuomenėje yra arba bent jau turėtų būti šiukšlių verslai. Greitai besikeičiant madoms ir poreikiams, vieni verslai vartotojų visuomenėje atsiranda tarsi iš nieko, o kiti, ilgai gyvavę, netikėtai pradingsta, tačiau šiukšlių tvarkymo verslas mūsų ultramodernioje visuomenėje turi tik vieną galimybę – augti ir plėstis. Šiukšlė yra mūsų laikų didenybė, o šiukšliadėžė – talpiausias laikmečio simbolis. Nenustebčiau, jeigu kas nors praneštų, kad šiukšlių tvarkymo verslas yra tokia pat pelninga veikla kaip ir narkotikų platinimas, tačiau atliekų tvarkymo verslininkystė yra nepalyginti stabilesnis, perspektyvesnis ir mažiau priklausomas nuo konjunktūros užsiėmimas nei prekyba kvaišalais.
Taigi, kaip atrodo, ir Vilniaus mieste periodiškai iškylančios šiukšlių tvarkymo krizės yra kovos dėl to – kas galiausiai perims šiukšlių tvarkymo ir perdirbimo verslus į savo rankas, išraiška, o vartotojai tokiame kare, žinoma, tampa patrankų mėsa.
Kas be ko, kartais ir tarp kaimynų kyla nesutarimai dėl šiukšlių, kai šiukšlėmis imamasi naudotis kaip susipriešinimo ar net šantažo priemone, ir tai yra tikrai ne atsitiktinis, bet laikmečio savitumą prikišamai liudijantis pavyzdys. Štai prieš keliolika metų Italijos mafija pradėjo lemiamą karą su valstybe. Ar jau vaidenasi, kad pasipylė šūviai iš pasalų, padaugėjo pasikėsinimų prieš principingus, valstybės interesą ginančius prokurorus? Ką tada veikė aštuonkojis, išsiropštęs į paviršių? Ogi visų pirma blokavo šiukšlių išvežimą, dėl to miestai pradėjo dusti kaip žuvys, išmestos į krantą, ir žmogui nebeliko kur pasidėti nuo įsivyravusios smarvės.
Niekam nėra jokia paslaptis, kad šiukšlių reikalai užima deramą vietą politinėje veikloje ir kovoje dėl valdžios, o jų reikšmė toliau neabejotinai tik didės.
Kita vertus, kartais pernelyg drastiškai priešpriešinami viena kitam istoriškai išryškėję ankstesnis gamintojų ir dabartinis vartotojų visuomenės tipai. Iš tiesų, visada buvo gaminama ne šiaip sau, o tenkinant vartotojų poreikius, kai savo ruožtu vartojimo išplitimas, tarkime, ekstremalus vartojimo nutrūktgalviškumas mūsų laikais leidžia dar labiau plėsti ir intensyvinti gamybinius pajėgumus. Skirtumas tik tas, kad dabar, reklamos amžiuje, didesnis dėmesys skiriamas pačių poreikių, troškimų, sapnų gamybai, nors pastaroji pastaba nereiškia, kad toks gamybos tipas pasaulį paverčia pusiau iliuzija, apgaule. Nepaisant besikeičiančių madų ir naujų gamybos orientyrų, būtent gaminių pagreitintas virtimas šiukšlėmis mus dar labiau pririša prie tuščiavidurės realybės reljefo, yra savotiškas įsišaknijimo tikrovėje analogas. Ypač noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šiukšlė mūsų laikais dėl pažangos amžiaus savitumo yra vis labiau apčiuopiama daiktiškai, išlieka liudijanti gaminio pirmapradį medžiagiškumą. Jeigu anksčiau gaminys buvo dėvimas iki skutų, ištirpdant jo daiktiškumą įgyvendinant funkciją, ne taip seniai atsiradusi morališkai pasenusio gaminio samprata įpareigoja šiukšlių krūvomis laikyti nesudėvėtus, bet, tarkime, jau nebemadingus, įkyrėjusius naujovių besivaikančiam žmogui daiktus. Taigi, ar žmogus, kaip sakė B. Paskalis (Blaise Paskal), yra tik mąstanti nendrė, siūbuojama vėjo? Iš tiesų, jokia nendrė nesugebėtų po savęs palikti tokias didingas šiukšlių krūvas, sustumdyti šiukšlių kalnagūbrius. Galbūt kada nors atsiras galimybė kiekvienam žmogui susipažinti su savo gyvenimo šiukšlegrama: vienokia ji būtų pas dykumos atsiskyrėlį, mitusį skėriais ir medumi, kitokia, su šaunančia kreive į dangų, puikuotųsi vartotojiško rojaus tipiško gyventojo svetainėje. Kita vertus, ne tik apie paprastąją kiekybę čia kalbame. Kaip visiems gerai žinoma, sekliai, siekdami pažinti žmogų iš vidaus, visų pirma rausiasi po jo šiukšliadėžę. Kaip sako filosofas, šiukšlių nesuklastosi (nors tikriausiai niekas taip nėra sakęs).
Vasaras leisdamas kaime, iš arti stebiu gandrų gyvenimą. Kartais pasidalinu savo įspūdžiais ne tik apie jų gyvenimą, bet ir mirtį. Dabar itin pradėjo rūpėti, kad didelė dalis gandrų iškeitė pelkėse randamą mitybinę terpę į didžiuosius užmiesčių šiukšlynus. Tokie gandrai tampa mutantais, kurie galimai greitai išgudrės taip, kad nematys jokio reikalo kiekvienais metais baladotis į Lietuvą, nes megašiukšlynų yra pakankamai visame pasaulyje ir jų vis daugėja daugėja…
Andai poetas rašė: mirsiu penktadienį, Paryžiuje, lietuj lyjant.
Aš savo ruožtu tikriausiai mirsiu tada, kai Lietuvoje išdžius visos pelkės ir čia jau niekada nebeparskris perėti gandrai.
Sako, kad čia vadybos ir kompetencijų problema.
Štai prie ko privedė negebėjimas dirbti. Ir tik noras punigų.
Ačiū E. Čiuldei, kuris šiuo straipsniu išprovakavo komentatorius, kurių rašliavą perskaičius, man paaiškėjo kodėl lietuvaičiai net per 36 metus nesugebėjo atstatyti pačių sugriauto ūkio. Pasirodo, kad dauguma lietuvaičių- gramatikos mokslo specialistai. Tad nėra kam ūkiu užsiimti. Čia panašiai kaip su kai kuriais Seimo nariais, kurie ten- tuščia vieta, bet pasirodyti nori. Štai tada ir siūlo vėl leisti gaminti šampaną vaikams, priimti įstatymą apie tai, kokio amžiaus automobilius laikyti antikvariniais, o kai Prezidentas, besirūpinantis gerovės valstybe, užėmė šią nišą, ėmėsi rūpintis gyvūnų gerove. Vienu žodžiu, kaip liaudyje sakoma- kuo turiu, su tuo ir duriu.
Vidutinis žmogus per savo gyvenimą pagamina apie 12 tonų išmatų. Tai prilygsta daugiau nei dviejų suaugusių Afrikos dramblių svoriui.
…cia turim toki skaitytoja,kuris sudo prigamina dvigubai,nes nieko neveikia – tik sika ir sika….uz du.
…siandie ypac stanginasi – jau ir uz visus tris privare….staxanovco buta…..
„prieš keliolika metų Italijos mafija pradėjo lemiamą karą su valstybe“
Toks sakinys gimtakalbiui lietuviui reiškia, kad tas pradėtas karas tęsiasi ir dabar. O jeigu ji tą karą buvo pradėjusi, bet dabar jis jau pasibaigęs, tada lietuviškai būtų „buvo pradėjusi“. Rusiškai, žinoma, abiem atvejais būtų ta pati veiksmažodžio forma „načala“. Ką čia iš tikrųjų norėta pasakyti, bala žino.
„kaip sakė B. Paskalis (Blaise Paskal)“
🙂 Tyliu, nieko nesakau 🙂
„vienokia ji būtų pas dykumos atsiskyrėlį…“
Rusiška konstrukcija (u otšelnika…). Lietuviškai būtų „vienokia ji būtų dykumos atsiskyrėlio…“
…galetum nekalbet uz gimtakalbius lietuvius,pusrusi is pusrusio.
…ir kiek gi skaitytoju siandie prip…eresi xa xa
Pigi šneka gimtakalbio, neskiriančio pusrusio nuo pusrūsio.
….Kaziau,a,Kaziau – ar tau viskas gerai…..kazi..
Čia tiek daug Kazių, Kazimierų ir Kazimieraičių, kad net galva sukasi. Gal vienas iš jų yra pagrindinio Skaitytojo alter ego?
Mėšlius, pasivadinęs Skaitytoju vėl klaidina skaitytojus.
„Prieš keliolika metų Italijos mafija pradėjo lemiamą karą su valstybe.“.
Nekyla nė mažiausios abejonės, kad Lietuvių kalboje paprastasis būtasis laikas („pradėjo“) visiškai natūraliai vartojamas nusakyti praeityje įvykusį veiksmą, nepriklausomai nuo to, ar jo padariniai tebesitęsia. Pats veiksmažodis „pradėti“ žymi tik pradžios momentą.
Sakinys:
„Prieš keliolika metų Italijos mafija pradėjo lemiamą karą su valstybe“
visiškai nereiškia, kad karas tebesitęsia. Jis tik konstatuoja, kad prieš keliolika metų tas karas buvo pradėtas.
Jeigu norima pabrėžti, kad iki tam tikro praeities momento karas jau buvo pradėtas, vartojamas:
…buvo pradėjusi lemiamą karą…
Tačiau ši forma reiškia ne „karas jau baigėsi“, o tik tai, kad pradėjimas įvyko anksčiau už kitą praeities įvykį.
Todėl teiginys, esą lietuviui „pradėjo“ reiškia, kad karas tęsiasi iki dabar, neatitinka lietuvių kalbos gramatikos ir gali būti primestas tik piktavalio klastotojo.
________________________________________
Iš tiesų, įvėliau korektūros klaidą: lietuviškai Paskalis, o prancūziškai ne Paskal, o Blaize Pascal.
Tai kraupi korektūros klaida, degsiu pragare.
________________________________________
Lietuvių kalboje prielinksnis „pas” yra senas ir savaiminis, tačiau čia jį, žinoma, pavartojau ne iki galo grakščiai, nors tokia praplėstos reikmės „pas” vartosena neturi nieko bendro su rusiška sintakse.
korektūra: pirmame sakinyje po žodžio „Skaitytojo” praleistas kablelis, toliau ne reikmės, o reikšmės
pàs praep. su acc. (tarmėse ir su gen., o retais atvejais ir su dat. bei instr.)
1. žymint asmenį, kartais ir šiaip gyvą padarą kaip vietą, aplinką, kurioje vyksta veiksmas, pasireiškia būsena: Buvau pàs seserį Ėr. Aš pas savo motinėlę kaip rožė žydėjau Grž. Jei neužaugau pas motinėlę, užaugsiu pas bernelį Klvr. Mažiausis [brolis] pasiliko numie pas tėvo S.Stan. Pas tėvelį augau, valelę turėjau (d.) Vrn. Auga tavo mergužėlė pas senuosius tėvužėlius JV1. Tėvas mamaitę paliko pas senolę mažoje trobelėje Žem. Pas kaimyną geria Dj. Buvau pàs arklius Ėr. Gali gyventi pàs mane Rmš. Kad tu mane vesi, tu pas mane du kubilu ryžių rasi J.Jabl. To senė pàs mane esti Rz. Pas mus visi dirba, nesėdi be darbo Krd. Tų dirgėlių pàs mus yra gyvas galas Klvr. Pas mus gyvačių beveik nėr Lš. Vasaros pas mus gražios rš. Pas mumis yra vienas aukštaitis Vkš. Ir pàs mumi yr Gg. Pàs mum nei eglių nėra, nei šaknių nėra Žml. Prašalaitis pas tave gyven BB2Moz12,48. Aš gyvenu pas jį J.Jabl. Aš jam padarysiu pagalbnykę, kuri pas jį bus BB1Moz2,18. Ar nežinai kartais, kas pas juos buvo? Grž. Pas vedu vis kupeto[je] geras ir blogas J. Vakar vaišėse buvau pas giminių Vl. Pas Matelių̃ šiandien patalkys Skr. Ans užmatė piningų pas to žmogaus Kl. Pas dukters aš gyvenu Jd. O kad aš augau pas matušelės, pas matušelės didžio[je] valelė[je] (d.) Trg. Pas mamužės augau, vargo nežinojau LB59. Ei auga auga du balti broleliai pas senojo tėvelio ArchIV602(Vlkš). Bepigu brolužėliui pas tetušio augti JD1487. Pas munęs sunkiai nebūs Pln. Pas manęs yr laikrodžių kai šunų Pgg. Da pabūk pàs mūsų Rs. Esu buvus pàs jo kiek sykių Erž. Mes kūlėm pas jų Rs. Išsimanė vadinti pas savęs ant pietų didžiūnus M.Valanč. Vypčio[ja] katinas, norėdamas pas savęs prigauti ir jų (paukštelių) plunksnas nurauti D103.
…pas skaitytoja patekes – be rudu demiu nebeistruksi….teks triskart list po dusu,jezaumarija….
Mėgstu p. Edvardo rašinius, visada jų laukiu (beje, ir poezijos būna neprastos), bet kai jis negražiai vadina Skaitytoją, niekaip negaliu pritarti. Šis kartais perlenkia, bet dažniau yra teisus. Ir šį kartą teisus dėl PAS rusiško pavartojimo. Neturėtume ginčytis dėl abėcėlinių bendrinės kalbos normos tiesų.
Yra dar pietų žemaičių pas- ‘ans pas mūsų buva atiejęs .
…mama,mama,o kodel jis apsivardziuoja….as viska tetei pasakysiu……..Gal tu,Kaziau,suaugtum,ar ka…
JėzusMarja… Gerbiamas Kazimierai, Jūs labai klystate arba apsimetate nesuprantantis, kad dažniausiai vadinamasis Skaitytojas klaidina skaitytojus. Tikriausiai vis dėlto apsimetate kvailiu, nes neįmanoma nepastebėti, kad dažniausiai jo bandymai „taisyti“ tekstą yra klaidų tiražavimas arba klaidingo požiūrio primetimas. Taigi, klaidinate skaitytoją ir Jūs, tyčia ar netyčia.
Kodėl taip darote Jūs, nežinau, tačiau tai yra labai apgailėtinas, nuviliantis pasirinkimas.
Neįmanoma nepastebėti ir to, kad vadinamojo Skaitytojo klaidinantys pasisakymai vis dėlto dažniausiai atsiranda ne tik ir galbūt ne tiek iš nežinojimo, kiek čia yra piktybiškas, sąmoningai melagingas, menkystos kompleksų nuspalvintas žmonių klaidinimas. Tai personažas, kuris siekia subjauroti lituanisto profesiją, bandydamas mums įpiršti piktai karikatūrinį tokios profesijos ir pašaukimo įvaizdį, keliantį nuodėmingus įsivaizdavimus, jog galbūt Vaičekausikienė nėra jau tokia neteisi..
Per daug jam garbės, kad mes apie jį čia kalbėtume, tačiau, jeigu klausiate mano nuomonės, atsakysiu, kad Jūsų mylimas personažas yra padugnė, išoperuota autistinė kalė.
Einu nusiplauti rankų su muilu.
P. S.
Jau atkreipiau dėmesį, kad čia prielinksnis „pas“ buvo pavartotas negrabiai, pernelyg praplėsta reikšme, tačiau su rusiško linksnio vartojimu toks incidentas neturi nieko bendro . Kita vertus, mane, žmogelį, kuris menkai išmano lietuvių kalbos subtilybes, be galo stebina prielinksnio „pas“ vartojimo reikšmių amplitudės neaprėpiamas turtingumas. Toliau kitos „pas“ vartojimo reikšmės:
2. žymint daiktą ar asmenį kaip vietą, kurios artumoje, prie kurios, ties kuria vyksta veiksmas ar pasireiškia būsena: Sėskis pas krosnį J.Jabl. Pàs kakalį snausti KBI8. Rukinienė ant suoliuko pas krosnį ištisai jau krankė Žem. Stovėjo dabar Lapinas pas tvorą, liūdnas, paniuręs V.Krėv. Nulipęs nuo balno, pririšo arklį prie medžio, atsisėdo pas šaltinį ir ėmė valgyti J.Balč. Pas pečių pasišildyk J. Pas stotį tik vienas namelis buvo Mrc. Yra pas jeknas ir kasà Dv. Priskina pas dirvonėliais žoles Kb. Pastato po nosia vieną bliūdelį, ir visi sutelpa pas vieną Pls. Pas Didžbalę ganėm Žml. Jis te būva pas kalvę (prižiūri kalvę) Vb. Tai jau trys savaitės, kap pas rugius Ndz. Pas Plungę yr mažas ežeralis Pln. Čia pas tą darželį kumeleliai stovėjo Mžk. Sėskis pàs muni Als. Pas Salantus yra taipogi kalnas M.Valanč. Čia jau visai pas namus Lkš. Ir atjojo [piršleliai] ir sustojo pas tėvelio dvarą Niem9. Pas upę ožką užspėjo K.Donel. Ubagai tokie pas ponų stalą netinka K.Donel. Liudinykai padėjo savo rūbus pas kojas jaunikaičio VlnE15. Pas kelią esąs SD162. Pas šoną esąs SD256. Pasodino Kristų pas savo dešinę BPII117. Ir gyveno par nekurį šulinį BB2Moz2,15. Ir anys apsistojo žemai pas kalną BB2Moz19,17. Elgeta … gulėjo pas vartus jo DP267. Sėdosi pas šalį CII540. O štai du aklu, sėdinčiu pas kelią Ch1Mt20,30. Nueinu in jį, jo i pas kiemą nėr (išėjęs) Vdš. Sėskis pas krosnies J.Jabl. Tie dumbariai yr pas namų Rmč. Pas šulinės kibiras su vandeniu Šv. Da vienas viedras pas šuns tebėr Erž. Įkando bitis pas akies LKKIX165. Pas tos lovelės sėdi mergelė JD1252. Aš mergytę turėdams, pas šalužės gulėdams, tai man saldu yr miegot N137. Ir puolė ant veido pas kojų jo Ev. Bet aš noriu gulėti pas mano tėvų BB1Moz47,30. Anų mašina, mačiau, tebėr pàs kalvei Grg. Žvakelė (žiburėlis) pas munim atsirado – ir plaukai pasišiaušė Šts. Pas kelmą augęs (šiurkštus, neišauklėtas) SD67.
3. žymint asmenį ar šiaip gyvą padarą kaip vietą, ribą, siekiamą punktą, kurių kryptimi vyksta veiksmas, judėjimas: Šeimininkai išvarė mane pas senolę Žem. Pagrisau važiuoti pas tą daktarą J. Jis nutarė grįžti pas savo tėvus LTR(Tt). Važiuoju pas kalvį Ėr. Užeidykit pas mus Grv. Mažu eitai pas anytėlę? Klvr. Nieko neklausdamas, ėjo pas karalių Jrk43. O man eik, svilink akis pas kunigą V.Krėv. Pas tėvelį tiesiai piršlėmis atvyk S.Nėr. Pas rūtelę, pas mergelę kojos pačios žino kelią J.Marcin. Josiu pas mergelę JV487. Greitai bėgau pas brolelį KlvD7. Prašom į trobą pas mane Žem. Ateidavo pas mumi Brš. Gal išsitarpuosime su čėsu ir ateisim pas jumis J. Nuej[o] pas arklį Zt. Aš eisiu pas karvę Ėr. Vieną naktį išėjo vyriausias vaikas pàs arklius gulėt LB205. Teklė vis man rūgojo, kad aš pas jos nenueinu Žem. Kiti tegul ateina pàs mūsų pasižiūrėt Erž. Liepė jį atvest pas savęs I. Einu pas ano, kurysai mane atsiuntė brš. Besanti atvažiavusi pàs sūnaus Grg. Eik pas mamos numie Šlu. Lėksiu pas motužės JD1256. Jočiau pas mergelės, baltos lelijėlės JD781. Eisiu į girelę pas margos gegelės StnD23. Paskui siuntė pas meškos ir zuikio MPs. Parėjęs pas karaliui Rg.
^ Pilvas eis svečiuos pas nosį (labai daug privalgius išsipūtė pilvas) Žml.
4. žymint daiktą (retkarčiais asmenį) kaip vietą, į kurios artumą, pašonę, kaimynystę krypsta veiksmas: Šviesiausias karaliau, pas tavo sostą atėjau tiesos ieškoti! V.Krėv. Liepiau miniai atsitraukti iš kelio ir nuėjau pas ugnį J.Balč. Šeimyna išėjo pas šieną rš. Pas geležinį tiltą ateina [grybauti] Mrc. Aš einu pàs kakalį KBI7. Eik pas krosnį Sr. Ans liuob ateis pas langą ir brazdys Plik. Dabar jis ėmė eiti pas tą žiburį BsMtII89. Nujojau pas uošvio dvarą KlvD90. Puolė ant veido savo pas kojas jo VlnE109. Jautis vėlei prikišė nosį pas vandenį Dv. Eik pas vandens Krtn. Ir atjojau pas dvarelio, pas rūtų darželio (d.) End. Nešu ekėtes pas obeliẽ Grg. Eisu grėbti pas markai̇̃ Grg. Tada pas kapą eisim (mirsime) Mrj.
×5. (sl.) žymint asmenį, į kurį kreipiamasi, ko klausiant, prašant: Aš klausiu, pas kuriuos (= kuriuos, kurių) reikia klausti, ne tavo dalykas man nurodinėti V.Krėv. Ragana klausė pas dukterį (= dukterį, dukters) savo VoL309. Klausinėjo pas dukrelę, ar suvisai parėjo Auk. Pàs manę (= manęs, mane) vienas bernas klausė, ar tę susirenka bernai Pls. Nepaklaus pàs žmogų (= žmogaus), ar jisai pavalgęs Vlk. Neklausk pas seną (= seną, seno), ale klausk pas buvolną (= daug kur buvusį, buvusio, patyrusį, patyrusio) Vrn. Einam, paprašysim pas tijūno žmoną (= tijūno žmonos, tijūno žmoną), kad šiai nakčiai paskolintų mums gaidį V.Krėv. Prašė pas kriaučių (= kriaučių, kriaučiaus), kad pasiūtų marškinius Pls. Prašo tik cibulių ir miltų pas mumi (= iš mūsų) Prn. Prašys pàs tave (= tavęs) valgyt arba gert LB163. Rašysiu laiškelį pas mano bernelį (= mano berneliui) Plv. Parodė grometas, rašytas pas didįjį Lietuvos kunigaikštį (= didžiajam kunigaikščiui) S.Dauk. Mano tėvelis pas tavo tėvelį (= iš tavo tėvelio) pažyčijo kirvelį Vrn. Reik žiūrėt, ka nereikėtų pàs valdžią (= iš valdžios) pinigų skolyt Vrn. Tu pasiskųsi pàs motinėlę (= motinėlei), kad ji ramytų tau širdužėlę (d.) Gs. Apskundė pas žiurkių karalių (= žiurkių karaliui) šunį ir tą katiną LB227. Pradėjo prikalbinėt, nors kad jis šauktųs pas jį (= jo), kai kars BM32.
×6. (sl.) žymint asmenį, kuris turi ką, kuriam kas priklauso: Pas vieną kupčių yra labai graži duktė (= vienas kupčius turi labai gražią dukterį) LB202. Nė kiek da nėra pas taũ protelio (= nė kiek dar tu neturi protelio) Mžš. Nėr tiek an žirgo plaukelių, kiek pas tave (= kiek tavo), mergele, neviernų žodelių (d.) Alvt. Pas tave (= tavo) duonos kąsnis kai pas žąsiną (= žąsino) abrakas Lš. Pàs jį (= jo) mokiniai buvo išmokyti Žal. Šią naktį pas gaspadorių (= gaspadoriui) gims sūnus BM140.
….ajackau,to Skaitytojo demonstravimasis yra tolygus tokios oksanos pikul issizergeliskiems sketariojimams ant taburetes,viesai demonstruojant motules gamtos grozybes.Nors,siuo atveju,pikul vs Skaitytojas,palaikyciau pikul puse – ana nors nemeluoja ir neteplioja rudai kitu. – i viesus renginius nesinesioja taburetes.
Užmiršau paminėti, kad 1-4 reikšmės yra vartotinos, o 5-6 nevartotinos
Dar kartą pergalvojau Jūsų pastabą dėl prielinksnio „pas”. Negaliu sutikti su išsakomu iš inercijos priekaištu , nes minimoje frazėje prasminis krūvis tenka žodžiui „šiukšlegrama”, ji čia suprantama kaip turėjimo ir pavaldumo santykių subjektas, o ne atsikyrėlis ar tipiškas vartotojas. Tačiau šįkart norėčiau klysti, ne geriau klysti nei prarasti draugą. 🙂
korektūra: nes geriau
…darybiskai turet but…siuksliagrama,manding..
Darybiniu požiūriu Jūs neabejotinai esate visiškai teisus, tačiau tokiu atveju prrandame ironišką „telegramos” atspalvį, kai šiukšlė, be visa ko kito, dar gali būti gretinama su greituoju paštu mums siunčiama žinia.
…buvau nepagaves minties….Kazkas panasaus i…leudi…
Ačiū, p. Kazimierai, bet vis tiek turiu likti bešališkas: „perlenkia“ tokia reikšme yra pažodinis vertimas iš „peregibajet“. Lietuviškai būtų „perdeda“.
…tavo porno pabodo – tas pat,ka persenusi kekse,gundanti senaji Kazi papais,nukarusiais iki bambos ar isklisusiom raitelio kojom…..oi,kad nesusivemus…
Nėra pagrindo teigti, kad „perlenkia (lazdą)“ metaforine reikšme ( perdeda) būtų rusicizmas. Panašių posakių esama ir kitose Europos kalbose, o lietuvių kalboje šis frazeologizmas seniai įsitvirtinęs. VLKK jo nelaiko kalbos klaida ar svetimybe.
…yra toks geras multikas….Ogis ir tarakonai….xa
…visas textas tinka,kai siuksle vadini politika,ypac,seimuna – rinkejai – vartotojai,o siukslyno kalnagubris – seimas…..toliau jau,kaip sviestu patepta….vargsai gandrai,jei zmogai issigime,tai ir anys nutare neatsilikti….viskas telpa i Maluko antraste – Siukslynu zmones.
…klausykites tango …Pilkosios Akys…ir viskas bus gerai – apie liudnaja tevyne…..ir nereiks sopranisku pamastymu,nes viskas seniai sumastyta ir padaryta.
…kazi,kuo skiriasi lietuviskas sazines emigrantas nuo nihilisto….