Sapnai iš trečiadienio į ketvirtadienį pildosi, todėl opozicijos sapnuojama suraityta špyga ir reikš tik neišpakuotą špygą, nieko daugiau, o konservatoriai praleis bemiegę naktį, svajodami apie geresnius laikus, kurie jau toli praeityje.
Blogas ženklas, jeigu salėje kažkas nusičiaudėtų, kas reikštų, kad tai, ką žmogus netikėtai pagalvojo, yra tiesa, geras – jeigu praplyštų pėdkelnės, – reikštų naštos nusimetimą, palengvėjimą ant širdies.
Ketvirtadienį, t. y. vasario 9d., diena Lietuvoje iki galo taip ir neišauš, visur šalyje, o ypač Seimo salės prieigose tvyros nesmagi prieblanda. Tokios prieblandos prietemoje gerai matysis, kaip sunkiai atsiplėšiant nuo kėdės pasisveikinti su kitais susirinkusiais, iš akių pažyra žiežirbos, o ugninės skruzdėlės savo ruožtu greitai išsilaksto labirinto takeliais.
Diskusijų salėje metu, paaiškėjus, kad tiesa čia savaime neužgimsta, ją reikia sunkiai ir nesėkmingai rauti replėmis, kažkas prisimins, kad didžiojo Renesanso pagimdytame fundamentiniame epochos veikale „Raganų kūjis“ yra aprašytas nepalyginamai įvairesnis, neapsiribojant tik replėmis ir žnyplėmis, tiesos nustatymo instrumentarijus.
Kaip rodo istorinė patirtis, remiantis „Raganų kūjo“ rekomendacijomis, tiesa paprastai būdavo išgaunama su kaupu, viršijant visus lūkesčius, kai žmogus prisimindavo net tai, ką buvo pamiršęs, jog pamiršo, sužinodavo apie save daugiau nei anksčiau žinojo.
Seimo salėje taip pat bus prisiminta, kad, skirtingai nei kituose Europos kraštuose, kur tiesa buvo nustatoma su išbandymų ugnimi pagalba, Lietuvos tyruose, taupant malkas, dažniausiai buvo remiamasi išbandymu vandeniu: jeigu įmestas į vandenį įtariamasis nuskęsdavo, vadinasi jis buvo tyras žmogus – ne melagis, jeigu nenuskęsdavo – melagis. Dar ir šiandien yra gyvas lietuvių liaudies patarlės supratimas apie tai, kas vandenyje neskęsta.
O ar galėtų kas iš Seimo perplaukti melo jūrą nepaskendęs? Žiūrint iš šio taško, Seimo (ne)raganos yra geresnės plaukikės net už Rūtą Meilutytę.
Galiausiai visus Seime perleidus pro kankinimų ratą, išaiškės, kad niekas nieko dorai niekam taip ir nepamelavo. Viktorija Čmilytė-Nielsen nieko nepasakė apie nuasmenintą informaciją su atitinkamais kodais Ingridai Šimonytei, o tik, kaip yra rodoma senuose filmuose apie šnipus, užrašė ant popieriuko, drauge joms dar ilgai nenustojant taukšti visokius niekus dėmesio nukreipimui.
O ar galėtų būti kitaip, Lietuvoje jau ir didelės žmonių masės yra pratinamos prie tokios subkultūros, kai yra rekomenduojama neįgarsinti savo meilės ketinimų, erotinius pasiūlymus, jeigu žmogus nebetveria savo kailyje, kitai pusei surašant ant paslapčia perduodamo popieriaus lapo?
Tokie laikai, visur klausomasi!
