Labai apmaudu man dėl to, kad vos ne teisingiausią mintį per visą nepriklausomybės laikotarpį pasakiau ne aš, o tokia Giedrė Kazlauskaitė, garsiai pareiškusi apie tai, kad tikrasis Lietuvos elitas yra būtent mokytojai. Galbūt reikėtų tik patikslinti, kad kalbame apie mano metų, kaip sakoma, jau pagyvenusius, mačiusius šilto ir šalto mokytojus, nes jaunasis mokytojas, dabar į mokyklą ateinantis dirbti žmogus, iš principo yra kitokio kirpimo, nors dar gyvenimo iki galo ir neišgrynintas personažas, – čia būna visko, net tragikomiškų saviraiškos nutikimų.
Toks kokybinis virsmas be jokios abejonės yra susijęs su neįtikėtinai sumenkusiu pastaraisiais metais mokytojo profesijos prestižu.
Ypač gerą žodį netvoroju tarti apie lituanistes. Norėčiau būti Dievu tik dėl to, jog galėčiau išbučiuoti visas lituanistes (vyrų lituanistų gi nebūna), apipilti jas turtais, dovanoti laimę. Tik dėl to!
Pats bendrojo lavinimo mokyklą baigiau sovietiniais laikais. Dėl susiklosčiusių aplinkybių yra tekę kelis kartus keisti mokyklas, kraustytis iš vienos į kitą. Taigi anais laikais likimas lėmė susitikti su skirtingo rango ir profilio mokyklose dirbančiais skirtingo charakterio ir pažiūrų mokytojais, tačiau per vienuolika metų negirdėjau nė vieno žodelyčio nė iš vieno mokytojo lūpų, užtariančio sovietinį režimą. Buvo visiškai priešiningai, mano sutikti vaikystėje ir paauglystėje mokytojai užuominomis, o kartais ir atviru tekstu bylojo pavojingą tiesą, atsargiai ar nelabai išsakydavo savo ilgesį nepriklausomai Lietuvai.
Visai kitas vaizdelis atsivėrė, kai įstojau į universitetą, čia sutikau tokių uolių komunistinės ideologijos karių, kad prisiminus oda šiurpsta net dabar.
Taigi jau tada buvo galimybė bent apgraibomis suvokti tai, kokia gali būti karjeros kaina.
Vaikystėje mano sutikti mokytojai buvo Mokytojai iš didžiosios raidės galbūt dar ir dėl to, jog tai buvo žmonės nenutolę nuo žemės, gyvenimo, kitų žmonių.
Tą patį galiu pasakyti kiek šiurkščiau, – per savo gyvenimą sutikęs aibę mokytojų, ne su vienu šios profesijos žmogumi bičiuliaudamasis, neturėjau progos nė vieno iš jų bent mintyse pavadinti debilu, kai savo ruožtu, nedidelė čia paslaptis, tokių tarp akademikų – gyvas velnias.
Niekam neprilygstamas potyris yra matyti švenčiančius mokytojus, dalyvauti jų šventiniuose susibūrimuose, pokyliuose, kai griežtos mokytojos kažkiek atsipalaiduoja, tampa žaibuojančios gražiomis akimis kvatoklėmis. Tačiau net ir koketavimas čia subtilus, skirtas geros nuotaikos padauginimui, vardan žaismės.
Iš tiesų, niekur kitur nėra tekę matyti ir girdėti taip aukštai trykštančio sąmojo fontano kaip tais atvejais. Dar ir dabar jaučiu kokybiško bendravimo, patyręs andai tai, kas yra šventė tikrąja to žodžio reikšme, skonį. Joks turtuolis to negalėtų nusipirkti nė už milijonus dolerių.
Nesakykite, – esu dalyvavęs taip pat ir keliuose verslininkų baliukuose. Dabar prisipažinsiu – būdavo kraupiai nyku. Sakote, kad tai visiškai subjektyvus įspūdis. Tačiau tąkart, o ir vėliau sutikti verslininkai paprastai jausdavo vienas kitam alergija nepalyginti aukštesniu laipsniu nei aš pats čia deklaravau.
Nenorėčiau būti verslininku, mama, tikrai nenorėčiau.
Dėl palyginimo pasakysiu dar ir tai, kad mokytojai, kuriuos turėjau garbę pažinti ar dabar pažįstu, tikrai nesugebėtų nuslėpti savo pasibodėjimo, jeigu būtų priversti dirbti mokykloje, kurios direktoriumi taptų vienas iš šiandienos garsiausių politikų ar juolab verslininkų, jau nekalbant apie prostitucinės žiniasklaidos žurnalistus ir redaktorius.
..specialiai Jums,psixodelinis anekdotas…susitinka optimistas ir pesimistas.pastarasis ir sako…zinai,viskas bus dar blogiau.Optimistas….plodamas per peti pesimistui…..xa xa xa…aisku,kad viskas bus tik blogiau..
Sovietinių laikų klasika: eina pesimistas, o iš paskos du optimistai su civiliais rūbais…
…nudienos patobulinimas – ….su civiliais rubais org……
..neiskesiu nepasakes Jums baisu komplimenta..andai mano zmona Vitalija is perpasokojimu tarstelejo…imtum ir pasikviestum ta savo Ciulde i svecius – tikrai yra kur – miesto centre turim nuosava kiemeli su stalu po skeciu…gaila,kad ne skobnim….taip ir isivaizduoju,company, su alum,klausant Bagdono…Baisia Daina…but paselusiai smagu……..manding,tai butu miela…Lietuva,ypac Vilnius,didelis kaimas,kur visi,vienaip ar kitaip kits kita pazista…..ka gali zinot,gal kada keliai ir sueis….Sekmes,Edi..
…atsiprasau uz aplomba..jei ka..
Galima net susitarti dėl datos, kai, tarkime, Vilnius pasistatys stadioną, bus poga atvykti į sostinę, ta pačia proga įsiprašysiu į svečius po skėčiu… 🙂
Iki
…cia kaip Sveikas su pionierium Vodicka….susitiksim po karo,sesta valanda,ant kampo……Dieviaus keliai nezinomi..
….kokie cia cudai – vyru lituanistu gi nebuna…..musu kurse buvo 80 mergicu ir 20 bernu….anot Jusu, – mes buvom dievai.Juokas imdavo,ypac per fiziku diena,kai anys verzdavosi i musu faka…….Menu,neblogai budavo sesiju metu – isisuki i benderi Kamciatkoj,ten ir pamiegi,pavalgai keptu bulviu,pageri dumblo ir konspektu prisigrabalioji – ypac is pelyciu,kurios lankydavo visas paskaitas….ech,geru laiku buta.O jau nutikimu….oi oi.
Pajuokavau, nepiktai. Tikiuosi, kad niekas pernelyg neįsižeidė
…artejant Rugsejo1 mokytojams reiktu isreiksti gilia uzuojauta del antiprestizines grybines profesijos,ypac paauglio smurto pries mokytoja fone,kuomet nabagas buvo priverstas gydytis moralines bei fizines traumas……..tautine mokse tebuvo ximera sviesuoliu idealistu samoneje…….nezinojo anys klastingojo Visatos desnio – po blogai gerai nebuna,o tik dar blogiau….iki begalybes.Bet mes tai zinom,Edi,ar ne………
….oi,nespejau parasyt,o jau kazkoks pesimistas heita padejo,nabagas..