Apie iššūkius šeimai ir tuo pačiu Lietuvai kalbame vis garsiau. Lietuvoje sparčiai mažėja jaunų žmonių, šeimos vis mažiau gimdo vaikų, auga amžius, kada susilaukiama pirmojo vaiko. Prie to taip pat prisideda emigracija. Regionuose jaunų žmonių mažėja dar sparčiau.
Nepaisant valdžios paramos, jaunai šeimai sunku įsigyti būstą, problemos dėl būsto prieinamumo išlieka tiek regionuose, tiek didmiesčiuose. Nors savivaldybės imasi priemonių šeimoms ir gimstamumui skatinti, regionuose vis dar trūksta darbo vietų, modernios infrastruktūros ir socialinių paslaugų. Iššūkius Lietuvai ir šeimai galėtume vardinti ir vardinti…
O ką į tai sako Vyriausybė? Pasižiūrėjus į Vyriausybės programą, atrodo, kad tokios problemos mes visiškai neturime. Vyriausybė planuoja: auginti Lietuvos ekonomiką ir stiprinti viešųjų finansų sistemą; pažaboti kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant jų pajamas; užtikrinti kokybišką ir prieinamą sveikatos apsaugą ir švietimą; apsaugoti gyventojus nuo išorės grėsmių; vykdyti aktyvią, konstruktyvią ir nuspėjamą užsienio politiką; puoselėti atvirą demokratinės Lietuvos kultūrą ir pilietinę tapatybę; užtikrinti sklandų valstybės valdymą; gerinti kelių būklę visoje Lietuvoje; investuoti į tvarią energetiką; tausoti aplinką, kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį.
jei Lietuvoje neatrasime šeimocentriško požiūrio į visas savo gyvenimo sritis – Lietuvos neliks.
Epizodiškai šeima paminima prie prioriteto „Pažaboti kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant jų pajamas“, kur numatoma siekti padidinti vaikų išlaikymo išmokas, vienkartinę išmoką vaikui; užtikrinti nemokamą maitinimą vaikams, atlikti socialinio būsto plėtrą. Taip, tai yra svarbūs tikslai, tačiau kur visa apimantis požiūris į šeimos stiprinimą? Kodėl nėra prioriteto „Stiprinsime Lietuvos šeimas ir spręsime demografinę krizę“?
Strategijoje „Lietuva 2050“ taip pat neatsirado vietos šeimai. Šeima minima prie visuomenės demografinio atsparumo ir kartų solidarumo didinimo, numatant tik abstraktų prioritetą „sudarys palankesnes sąlygas kurti šeimas Lietuvoje ir auginti vaikus (didins būsto ir paslaugų šeimoms prieinamumą, daugiau dėmesio skirs daugiavaikėms šeimoms ir šeimoms su individualiųjų poreikių turinčiais vaikais ir kt.)“. Nacionalinė šeimos taryba prie LR Seimo siūlė parengtą atskirą ambiciją „Tvirta, ekonomiškai saugi, darni ir naujai gyvybei bei oriai senatvei pasirengusi šeima“, tačiau Lietuva 2050 kūrėjai ir LR Seimas nemanė, kad šis klausimas yra svarbus.
Tačiau jei Lietuvoje neatrasime šeimocentriško požiūrio į visas savo gyvenimo sritis – Lietuvos neliks. Ne veltui mūsų Konstitucija teigia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.“ Šeima yra pagrindas, ant kurio vyras ir moteris stato savo, o paskui ir vaikų bei visuomenės gyvenimą. Tai yra ta ląstelė, ne tik pajėgi suteikti gyvybę ir užauginti piliečius, bet ir rūpintis, priimti bei globoti pagalbos reikalingus artimuosius ar beglobius vaikus. Todėl valstybė turėtų ne numesti šeimą į paribius, bet grąžinti ją į centrą, visose visuomenės gyvenimo srityse vadovautis šeimocentriniu požiūriu, įgalinti ir sustiprinti šeimas.
Todėl reikalingos Jūsų rankos. Jei jaučiate viduje paraginimą, jei ši tema Jus „kabina“, junkitės ir kaip organizacijos, ir kaip pavieniai asmenys, prie iniciatyvos visuomenei telktis forume „Šeima 2050“. Atneškime savo patirtį, savo rankas ir savo širdis, kad Lietuvoje šeimos stiprėtų ir atsidurtų valstybės ir visuomenės gyvenimo centre. Renginys vyks 2025 m. birželio 6 d. Kaune. Platesnė informacija čia.
Kodėl niekas nesirūpina kaip sumažinti gimstamumą skurstančiose Afrikos ir p.Azijos šalyse? Nors grėsmė pasauliui iš žmonių daugėjimo didžiulė. Jei tenai gimstamumas sumažėtų iki 1 vaiko šeimoje, žmonija iki 2050 metų atgautų viltį dėl savo ateities.