Maždaug nuo XVI a. lietuviai ir lenkai labiau sąveikavo, jų tarpusavio ryšiai intensyvėjo. Ryškėjo nuomonių skirtumai, ryškėjo nesutarimai, kurių aptarimas ir šališkos interpretacijos, net tautinių aistrų kurstymas, tampa pelningu šaltiniu. Susiformavo nuostata, kad Lietuvoje antilietuviškumas gali būti pelningas. Radosi žmonių, kurie įrodinėjo, nebūtus dalykus, sakysime, kad lietuviai skriaudžia Lietuvos lenkus, kurie diskriminuojami ir pan. Atsirado, kas patikėjo pramanais, kurie triukšmautojams davė pelną. Gailėdami neva skriaudžiamų tautiečių, juos parėmė ir Lenkija. Nesvarbu, kad panašiais melagingais teiginiais nutolstama nuo realybės, nesiskaitoma su tiesa, o svarbu, kad iš lietuvių–lenkų priešininkų kurstomos nesantaikos galima krautis sau politinį kapitalą, turintį ir moralinę, ir materialinę išraišką.
Meskime žvilgsnį į pasaulio žemėlapį. Nerandame jokioje užsienio valstybėje, kad lenkai turėtų tokių teisių, kokias jie turi Lietuvoje. Lenkų spaudoje, socialiniuose santykiuose pabrėžiamos žmogaus teisės su galimais išvedžiojimais, o pamirštamos pareigos. Lietuvoje keistų pavyzdžių nestokojama. Turime įvairiakalbes švietimo ir kitokias įstaigas, išlaikomas Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais. Visose normaliose valstybėse ugdymas vyksta valstybine kalba! Įstaigos funkcionuoja valstybine kalba! Matyt, antilietuviškumo poveikyje, kai kurie mūsų politikai, visuomenės veikėjai, vadovai nutolo nuo sveiko proto ir jų išmąstymai, švelniai tariant, keisti. Prieš porą metų spauda rašė, kaip iš teisinės institucijos tapęs politine, Lietuvos Konstitucinis teismas išaiškino, taikant perfrazuotą lotynišką posakį, kas leidžiama Lietuvos lenkams, neleidžiama lietuviams! Tai ko tada norėti?
Kai popiežius Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje, jis susitiko su Vilniaus rajono lenkais ir nurodė jų paklydimą, paragino gerbti Lietuvą ir jos gyventojus. Atrodė, Jo Šventenybė atvedė Vilniaus lenkus į protą, nes pritilo jų antilietuviška propaganda.
Popiežiui mirus, po truputį įsidrąsinama nepaisyti, nesiskaityti su pasaulinio lygio autoriteto nuomone, atgaivinami, galima vadinti tradiciškai mąstančių kai kurių lenkų politikų nusikalbėjimai, kurie, vadovaudamiesi šūkiu „Vilno naše!“, nenustoja skleisti antilietuvišką propagandą. Prisiminkime 1990 m. kovo 11 d. Seime balsuojant Lietuvos nepriklausomybės klausimu, kai visi kiti Seimo nariai vienbalsiai balsavo už Lietuvos Nepriklausomybę, visi lenkų frakcijos nariai Lietuvos Nepriklausomybės nepalaikė! Dabar dėl to žinynuose rasime jų įvairių pasiteisinimų. Krinta į akis vienas tokių: lenkų rinkėjai būtų nesupratę, jeigu lenkų atstovai Lietuvos Seime būtų balsavę už laisvą nepriklausomą Lietuvą! Laisva, suvereni Lietuva lenkų atstovams nepriimtina! Prisiminkime, kas buvo prieš Lietuvos nepriklausomybę. Taigi! Kas juos finansuoja, finansavo, galime nesunkiai numanyti. Matyti ir suprasti. Šitaip perkamas antilietuviškumas.
Nepriklausomybės priešininkai nerimsta. Žiniasklaida praneša, kad Rusija savo propagandai Baltijos valstybėse skiria milijardus! Milijardus! Lietuvoje jų pastangos: kad tik pasitarnautų antilietuviškiems priešnepriklausomybiniams siekiams.
Iš žiniasklaidos sužinome, jog iš antilietuviškumo pelnosi ir kai kurios kitos Lietuvoje gyvenančios tautinės grupės. Paviešinti ne tik lietuvių, bet ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių atstovų pasisakymai apie nuklydimus į konfrontaciją, kuri prie nieko gero neveda, bet kartais būna pelninga. O pinigai, kaip žinoma nuo senovės, kvapo neturi. Svarbu juos turėti!
Sakysime, rašyta apie žydų bendruomenės vienos iš lyderių Fainos Kukliansky šovinistinius pareiškimus, šmeižiančius Lietuvą. Tai gal ne šiaip sau pasisakymai, o paruošiant dirvą galimai gauti naudai. Vėl grįžtama prie žydų kapinių kitapus Neries prieš Gedimino pilį. Žiniasklaida ne kartą pranešė, kad XVI–XVIII a. toje Šnipiškių vietoje buvo žydų kapinės. Buvo, bet XIX a. pradžioje Rusijos caro valdžia ėmė ten statyti tvirtovę. Taip nusprendė Rusijos caras! Tos vietos savininkai už atimtą žemę gavo kompensaciją. Atrodo, nemenką kompensaciją, nes neatsirado nesutinkančių, protestuojančių.
Istorijoje žinoma, kad nuo viduramžių visuose senuose miestuose esama buvusių nenaudojamų kapinių. Gyvenimas tekėjo įprasta vaga ir plečiantis miestams, kapinės būdavo iškeliamos, ar net apleidžiamos. Vilnius nėra išimtis. Pastebėsime, kad žydų bendruomenės gyvenimo istorija Lietuvoje yra gerbiama ir saugoma. Vilniuje įkurti keturi žydų muziejai, atidaryta Holokausto ekspozicija, valstybės lėšomis restauruotos kelios sinagogos, veikia Litvakų kultūros ir meno centras bei kt. Bet kai kuriems žydų bendruomenės veikėjams to maža. Jie kėsinasi į Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Nuo pat jų pastatymo pradžios būta įvairiausių iniciatyvų, siūlymų, buvo rengiami tvarkymo, atgaivinimo projektai, netrūko ir trukdymų. Apie tai teko ir girdėti, ir skaityti. Kaip beatrodytų absurdiška, apskritai norėta ir tebegrasinama juos nugriauti. Žydų lyderiai lyg ir suprantami, tačiau Lietuvos vyriausybės vadovai – nelabai, gal todėl jie išvadinti bestuburiais ar pan. Tikrai neaišku už ką premjerė Ingrida Šimonytė žydams dar atseikėjo 10 milijonų, o vėliau vėl buvo jiems pernelyg dosni. Suprantama, ne savo turtą parceliuoja ir nejaučia atsakomybės. Bet Vilniaus koncertų ir sporto rūmai susiję su Lietuvos istorija, kova už nepriklausomybę, sporto istorija turi stovėti ir jie turi priklausyti tautai, visiems Lietuvos žmonėms, o ne jų daliai, kokius
Aš jau ne kartą čia nuolankiai prašiau kapsukiečių, mokslo pirmūnų ir akademikų bei šiaip mokslo vyrų ir moterų, kad mums, runkeliams, čia pateiktų Niurnbergo karo nugalėtojų teismo nutarimą – verdiktą dėl žydų aukų faktinio ir neginčijamo skaičiaus nustatymo ir galutinės išvados – šešių milijonų aukų. Bet mes šio teismo sprendimo originalo kopijos kaip nematome, taip nematome, kodėl? Su data, laiku, teisėjais, prokurorais ir liudytojais bei teisme dalyvavusių žurnalistų skaičiumi ir kilme. Kokios jie buvo kilmės ir reputacijos, ir t.t., ir t.t.
” Vėl grįžtama prie žydų kapinių kitapus Neries prieš Gedimino pilį. Žiniasklaida ne kartą pranešė, kad XVI–XVIII a. toje Šnipiškių vietoje BUVO ŽYDŲ KAPINĖS. Buvo, bet XIX a. pradžioje Rusijos caro valdžia ėmė ten statyti tvirtovę. Taip nusprendė Rusijos caras! Tos vietos savininkai už atimtą žemę gavo kompensaciją…”
Nuo 1948 žydai su daugiau nei komjaunuolišku įkarščiu visiems pasakoja, kad per antrą pasaulinį karą „labiausiai nukentėjo” žydai (skelbia, kad žydų žuvo, buvo nužudyta 6? milijonai) Tuo tarpu Sovietijos žmonių žuvo buvo nužudyta „tik” 27 milijonai, kinų japonai išžudė turbūt „tik” 31 ar daugiau milijonų. Palyginimui, kiek vokiečiai nužudė nelaikytų žmonėmis čigonų, arabų.. neįdomu nei semitams nei antisemitams neįdomu.. Nuo 1948 i iki šių dienų žydai „užsiholokaustino” iki „Visatatos kankinių”. Šiandieninių žydukai Po, nuo 1948 nepaliaujamai kolonizuojamų Palestinos arabų, Gazos ruožo GETE gyvenančių Palestinos arabų eilinio išpuolio, kurio metu, skelbiama, žuvo ar buvo paimta įkaitais 1700 žydų, žydukai pasijautė visos „Galaktikos kankiniais”, ir, „savam Kristui leidus”, Gazos rezervate, kaip skelbia Vakarų spauda,nužudė 70000 arabų iš kurių 2/3 buvo moterys ir vaikai…
Po tokių realijų, belieka žydukais „gėrėtis” ir pagarbiai nukelti savo suplyšusę kepurę, nes jie sugeba daugelį dešimtmečių nepavargdami.. su ginklu rankose kolonizuoti Palestinos arabų teritoriją, kaip rodo šiandiena, tai dar nepaiga… O durnių laive kaip Lietuva ir prieš šimtus metų numirę žydukai „nabašnykai” geba sau kolonizuoti, prašyti dar kartą sumokėti gerą pinigą, už žydukų nabašnykams „pažadėtą” lietuvių žemę.., kur jie buvo, nebuvo palaidoti…
Žemaitaitis ir vėl „antisemitas”, nes savo Facebooke parašė, kad aršiai besireiškiantis muziejaus direktorius ir konservatorius Gelūnas turbūt žydas.. Per TV buvo pranešta, kad tokiu Žemaitaičio „antsemitizmu”, Nausėda kaip moralinis semitas yra labai nepatenkintas..
Pats Gelūnas per TV pasakė, kad jis yra CHA CHA „lietuvių tautos”, ne lietuvis, ne rusas, ne lenkas…, galų gale lietuvis -etninis žydas…, ir kad jis konsultuojasi su teisininkais kaip „pasitvarkyti” su Žemaitaičio eiliniu „antisemitizmu”…
Durnių laivas ir Afrikoje yra durnių laivas…
O tai kas pasikeitė nuo praeities? Kas trukdė su lemkais kautis iki galo? Pripažįstama, kad lenkai susotjo ten kur juos sustabdė lietuviai savanoriai…po Suvalkų sutarties sulaužymo…Lenkija okupavo didžiules etninių leituvių teritorijas ir šiandien iš ten gyvenusių lietuvių faktiškai nebeliko nieko…jie arba buvo deportuoti arba per prievartą buvo sulenkinti…Kas atidarė Lietuvos ambasadą ar konsulatą Vilniuje…nes lenkai pagrasino…gal Puškinas? Tuometinė Lietuvos valdžia…kas „grąžino” Vilnių? Bolševikai…ir neužilgo pasiėmė visą Lietuvą…Kas trukdė atsiimti Vilnių patiems? A, žinoma buvo nepatogu, nes „atsiprašant” kaimynas prarado savo valstybę ir kų žinote gaila…Aš jau nekalbu apie konclagerius lituviams perauklėti, apie lietuvių kalbos draudimą, apie pamokslus bažnyčiose…..Ar lenkai bent jau pripažino klaidą ar atsiprašė? Žinoma, kad ne nes jie nesijaučia kalti ir šiandien jie neatsisakė nuo savo vizijos, kad ateityje Lietuva taps Lenkijos provincija ir tam skiria nemažai dėmesio ir lėšų…Čia mūsų atsiprašant strateginiai partneriai? Jie mus gins nuos ruskių jeigu ką? Kurgi ne….jeigu į Lietuvą įžengs lenkų kareivis, savo noriu jis iš čia jau nebeišeis…Ir kas kaltas? Iš dalies bestuburinė valdžia, bet ją juk kažkas išrenka ar ne? Jau seniai laikas pasižiūrėti į veidrodį ir apsispręsti…reikia arba triusikus apsivilkti arba kryželį nusiimti…
Taip vieni be niekieno pagalbos ėmėte ir sustabdėte lenkus? O gal kas nors mums visgi padėjo? Kai dabar nepadeda – Vilniaus rajonas ir Šalčininkai mūsų nebevaldomi, kodėl? Greit ir abėcėlės atsisakysime. Lietuvių kalba ten nemylima, nemėgstama, tiesa?