Jungtinėse Amerikos Valstijose sulaikyta įvairiais nusikaltimais įtariama buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė sulaukė netikėto, tačiau labai stipraus sąjungininko. Kongresmenas Krisas Smitas (Chris Smith) pristatė įstatymo projektą, kuriame siūlo nutraukti lietuvės ekstradiciją į Lietuvą, paleisti ją iš įkalinimo įstaigos ir leisti pasilikti JAV, kol bus išnagrinėtas prašymas dėl politinio prieglobsčio suteikimo.
Šiandien JAV Federalinis teismas Čikagoje turėjo svarstyti 47 metų N.Venckienės ekstradicijos į Lietuvą klausimą. Tačiau likus kelioms dienoms iki posėdžio, sulaukta labai netikėto šios istorijos posūkio. JAV įstatymų leidėjas K.Smitas išreiškė pageidavimą, kad į lietuvės bylą įsikištų JAV Kongresas. Birželio 25 dieną Naujajam Džersiui atstovaujantis politikas teisės komitetui pristatė įstatymo, pavadinto „Leisti teisėjai Venckienei apsiginti teisme“, projektą.
Jame K.Smitas trumpai išdėsto svarbiausius Garliavos istorijos faktus ir išreiškia labai aiškią nuomonę, kad N.Venckienės ekstradicijos į Lietuvą procedūra turi būti nutraukta, o jai pačiai leista likti JAV iki bus galutinai išspręstas jos prašymas suteikti politinį prieglobstį. Respublikono teigimu, N.Venckienės negalima laikyti federaliniame ar valstijų kalėjime, jos areštuoti dėl bet kokių imigracijos ar ekstradicijos nusikaltimų. Jai turi būti leista laisvai judėti ir dirbti.
2013 metais į JAV išvykusi N.Venckienė sulaikyta šių metų vasario 22 dieną. Jos prašymas suteikti politinį prieglobstį JAV bus nagrinėjamas 2019 metų liepą. N.Venckienė neslepia siekio tapti JAV piliete ir tikina apskritai nebenorinti grįžti į Lietuvą. Buvusi teisėja ir parlamentarė neabejoja, kad gimtinėje jos laukia mirtis už tai, jog padėjo demaskuoti šalyje veikusį įtakingų pedofilų tinklą.
K.Smitas yra inicijavęs ne vieną su išnaudojamų vaikų gynimu susijusį įstatymą. Politiko poziciją dėl N.Venckienės labai aiškiai parodo jo komentaras JAV naujienų agentūrai „Associated Press“. Pasak kongresmeno, N.Venckienė turėtų būti giriama, o ne persekiojama už drąsų bandymą apsaugoti dukterėčią ir siekimą baudžiamojon atsakomybėn patraukti to vertus pareigūnus.
K.Smitas tikina, kad N.Venckienės byla Lietuvoje yra aiškiai politizuota ir ji gali pateikti to įrodymus.
Įstatymo projekte teigiama, kad tuometis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius viešai pareiškė, jog teisėja N.Venckienė „yra teisinės ir politinės sistemos pūlinys“ bei „visos valstybės bėda“. Nors iš pradžių kaltinta net 39 nusikaltimų padarymu, išduoti prašoma tik dėl keturių – už trukdymą antstolio veiklai, su bausme nesusijusio teismo sprendimo nesilaikymą, fizinio skausmo sukėlimą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar jo viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
N.Venckienės advokatų nuomone, vieninteliu pagrindu lietuvės ekstradicijai galėtų tapti kaltinimas smurtavus prieš policininką. Tačiau įrodymų, kad ji neva trenkė pareigūnui, nėra.
Pasak artimųjų, dar prieš kelerius metus komentuodamas minėtus keturis kaltinimus tuometis šalies generalinis prokuroras Darius Valys yra sakęs, jog dėl jų net būtų neadekvatu prašyti ekstradicijos, nes įtariamoji galimai padarė nesunkius nusikaltimus. Sugrąžintai į Lietuvą N.Venckienei gali būti pateikti kaltinimai 13 nusikaltimų padarymu.
Anot K.Smito, JAV ir Lietuvos pasirašyta ekstradicijos sutartis neleidžia N.Venckienei JAV teisme apsiginti nuo Lietuvos pateiktų kaltinimų ir pateikti argumentus, įrodančius bylos politizavimą. Kongresmenas nurodo, kad JAV nebūtų vienintele šalimi, atsisakiusia išduoti asmenis Lietuvai. Tai jau padarė Švedija, Airija, Šiaurės Airija, Danija, Malta, Ukraina, ir Rusija.
Teigiama, kad tokie JAV kongresmeno K.Smito veiksmai tapo didžiule staigmena tiek N.Venckienei, tiek kartu su mama į JAV išvykusiam jos sūnui Karoliui. Vaikinas tikina, jog turi duomenų, kad šis politikas lietuvės istorija ir jai iškelta byla domisi jau kelerius metus. Tačiau jis su jais pačiais asmeniškai susitikęs nebuvo.
