Visa ši vietovė atrodo tarsi vaizdas iš kitos planetos. Fantastinius filmus kuriantiems režisieriams tai būtų puiki filmavimo aikštelė, o mėgėjams įsiamžinti – egzotiškas fonas nuotraukoms ar vaizdajuostėms… Ne, nereikia vykti toli, kad išvystum šiuos dirbtinius kalnus, žmogaus rankų dėka atsiradusius vandens telkinius ar pulkus paukščių – užtenka nuvykti į Pakruojo rajone esančius dolomito karjerus…
Pakruojo kraštas – unikalus: mat po juo plyti didžiuliai dolomito – išskirtinės vertės nuosėdinės uolienos – klodai. Šios statybinės medžiagos vertė puikiai suprasta jau žiloje senovėje: dolomitas šimtmečiais buvo žinomas kaip puiki statybinė medžiaga. Štai garsiojo Pakruojo dvaro savininkai ją naudojo savo rūmams statyti; iš dolomito iškilo ir jų garsusis arkinis tiltas, tokių Europoje tėra viso labo tik keli. 2008-aisiais šis tiltas buvo atnaujintas panaudojus „Klovainių skaldos“ įmonės gaminamą produkciją.
Dvi pakruojietiškos įmonės – minėtoji „Klovainių skalda“ ir UAB „Dolomitas“ – ne tik vienos iš svarbiausių rajono darbdavių, bet ir garsėja kaip savo gimtojo krašto populiarintojos. Abi jos glaudžiai bendradarbiauja su rajono turizmo organizatoriais, kurie suinteresuoti į šį kraštą atvykstantiems turistams parodyti visa, kas jame įdomiausia. O dolomito karjerai – objektai, neabejotinai dominantys visus, atvažiavusius pasižvalgyti po šį Lietuvos kampelį. Ne veltui Pakruojo verslo informacijos centro darbuotojai juos pirmiausia ir pasiūlė aplankyti mūsų žurnalistų grupei. Žinoma, į šį, visus stebinantį, „kanjoną“ šiaip paprastai neatvyksi, juk tai – gamybinis objektas, kuriame turi būti laikomasi nustatytų saugumo reikalavimų. Priimamos tik ekskursantų grupės, kurioms dolomito gamybos karjerus aprodo kvalifikuoti gidai. Beje, mums, žiniasklaidos atstovams, dar buvo sudaryta galimybė susitikti su abiejų minėtų įmonių vadovybe, ir už tai šio infoturo organizatoriams likome labai dėkingi. Juk klausimų, apžiūrėjus šiuos išskirtinius objektus, kilo nemažai, o kas gi į juos išsamiau atsakys už pačius šeimininkus.
Ko gero, dažniausiai visus lankytojus dominantis klausimas, kurį pirmiausia šeimininkams uždavėme ir mes, esti toks: o kas gi būna po to, kai kuris nors iš karjerų jau baigiamas eksploatuoti?
„Mūsų gamykla veikia nuo 1969-ųjų, taigi ne vienas baigtas eksploatuoti karjeras jau užsipildė vandeniu, suformuodamas dirbtinį vandens telkinį. Šitaip Pakruojo krašte atsiranda ežerėlių; juk rajonas, deja, neturi nei vieno natūralaus ežero, – išgirdome iš „Klovainių skaldos“ vadovų. – Į mūsų kasybos planus yra įtraukta ir rekultivacija, numatanti gamybos metu pažeistos žemės paviršiaus sutvarkymą. Taigi pagal planus vienur privalo tyvuliuoti tvenkiniai, kitur turi būti prisodinama medžių ar suvešėti pievos. Toje vietoje, kur dabar vyksta kasybos darbai, atsiradę karjerai po kurio laiko užsipildys vandeniu. Turėsim papildomas rekreacijos zonas“.
Kai kurie „Klovainių skaldos“ padaliniai dirba net trimis pamainomis, taigi gamyba nenutrūksta net naktį. Įmonėje triūsia ne vien savojo rajono gyventojai: dalis darbininkų atvyksta iš Šiaulių, Panevėžio, Radviliškio. Veikia penkios stacionarios gamybos linijos, trys mobiliosios, dalis žmonių darbuojasi prie atodangų, mat norint pasiekti dolomito žaliavą, reikia nuimti viršutinį žemės sluoksnį. Žvelgiant į karjerą, aiškiai matyti skirtingi sluoksniai: viršutinis – su augalija, vėliau seka molis, na, o pats dolomitas įsikūręs gana giliai. Visur darbuojasi galinga technika. Kaip papasakojo įmonės darbuotojas Linas Dambrauskas, dolomito skalda iš čia išvyksta autotransportu arba geležinkeliu. Piko metu iš įmonės per dieną išgabenama apie 20 000 tonų skaldos. Gaminama čia ir dekoratyvinė skalda, įvairūs akmens dirbiniai – trinkelės, borteliai ir kt.
Taigi galima įsivaizduoti dabartinių daubų vietoje po kurio laiko tyvuliuosiančius ežerus – gilius, apie 20 – 30 metrų gylio, švarius, su gėlu vandeniu. Gal ateityje prie senųjų karjerų, kur gamybinė veikla jau nebevykdoma, iškils apžvalgos bokštas: vietos bendruomenė yra pateikusi paraišką jam įrengti. Beje, „Klovainių skalda“ remia kasmet organizuojamą automobilių ralį ir yra padėjusi įrengti specialiai autokroso varžyboms skirtą trasą.
Apie įmonės kasdienybę, kraštovaizdžio atkūrimą ir ekologiją daug kalbėjomės ir su kitos dolomitą išgaunančios įmonės – AB „Dolomitas“ gamybos direktoriumi Benu Skirmontu.
„Dolomito“ karjeras yra didžiausias Lietuvoje, jis užima apie 60 proc. Lietuvoje naudojamos skaldos rinkos. Jo dėka Lietuvoje nutiesta daugybė kelių, pristatyta viadukų ir estakadų, įmonės produkcija plačiai naudojama statyboje, agroūkyje, trąšų gamyboje, žemei nurūgštinti… Daugiausia skaldos, žinoma, tenka keliams, taigi įmonės finansinei būklei didelės įtakos turi tai, kiek kuriais metais vyriausybė skiria dėmesio šiai sričiai. Kartais keliams tiesti ir remontuoti skiriamas valstybės finansavimas svyruoja net 50-čia procentų, labai atsiliepdamas ir skaldos gamintojams, ir jos vežėjams, ir kitiems su šia veiklos sritimi susijusiems darbuotojams. Įmonė būna priversta mažinti gamybos apimtis, atleisti dalį darbuotojų, o finansinei padėčiai pagerėjus – vėl ieškoti naujų kadrų ir vietoj juos apmokyti. O juk artimesnėje aplinkoje darbo jėgos nėra gausu, darbuotojus tenka iš toliau kviestis. Deja, išlaikyti tolygias gamybos apimtis gamybininkams ne dėl savo kaltės vis nepavyksta, kaip ir šalies kelininkams. Tiesa, technologijos sparčiai tobulėja, ir vietoj natūralios skaldos keliams tiesti ateityje gali būti naudojamas perdirbtas stiklas, plastikas, šlakai, dar kokios kitos antrinės žaliavos. Šia linkme daug triūsia viso pasaulio mokslininkai, tarp jų – ir Vilniaus Gedimino technikos universitete besidarbuojantys.
Pasakodamas apie savo įmonę ir kasdien sprendžiamas problemas, Benas Skirmontas mums pasiūlo dar ir filmą apie dolomitą pasižiūrėti. Juosta, sukurta „Dolomito“ akcinės bendrovės 60-mečiui, pasakoja, ką šie dešimtmečiai reiškia įmonei, eksploatuojančiai vieną didžiausių žemės turtų – dolomitą. Iš ekrano prabyla žmonės, kurių visas gyvenimas su šia gamykla susijęs. Jie džiaugiasi savosios bendrovės skiriamu dėmesiu technologinių procesų tobulinimui ir darbuotojų kvalifikacijai. Pasakoja, jog įmonėje visą laiką stengiamasi gerinti savųjų gaminių kokybę. Žmogus čia – svarbiausia; ne veltui į kolektyvą nuolat įsilieja jaunų narių. O jaunimas nėra linkęs tik ramiai darbuotis – jam ir laisvalaikis rūpi. Dėl to didelėje karjero teritorijoje atsirado vietos analogų Lietuvoje neturinčiai profesionaliai motokroso trasai; susiformavo tradicija įmonėje nuolat organizuoti kultūrines šventes, sporto varžybas, taip pat dalyvauti Pakruojo miesto savivaldybės renginiuose. Į karjero slėnį kiekvieną vasarą suplūsta šimtai pakruojiečių ir miesto svečių – čia organizuojamas miesto festivalis.
Pokalbyje su gamybos vadovu vis paliesdavome ekologiškumo ir kraštovaizdžio atkūrimo temas. Pasak Beno Skirmonto, šioje srityje nuolat ieškoma naujovių. „Nuo žaliavos išgavimo iki projekto tiekimo klientui galvojame, kokį poveikį mūsų veiksmai darys aplinkai ir ką mes paliksime po savęs. Užtikriname – mums itin svarbu, kad gamybos proceso metu aplinka nebūtų teršiama, kad nenukentėtų rajono kraštovaizdis. Daug gamtosauginių projektų esame įgyvendinę, remiant Europos Sąjungai. Vienas iš tokių – pigiausios šalyje žaliavos gabenimo transporteris. Dabar žaliavos iš naujo karjero jau nebereikia gabenti taršiais sunkvežimiais: tą padaro elektra. Transporteris yra ilgiausias Lietuvoje: siekia 1 200 metrų ilgį, o jo vientisa juosta – 2500 metrų. Galvodami apie ateitį, regime viziją, kaip atrodys išeksploatuotas karjeras, jam jau turime projektą. O pagal šį projektą Pakruojo kraštas turės daugiau vandens ir miškų. Ir daugiau turiningo laisvalaikio“.
Kadangi įmonė stengiasi kuo mažiau anglies dvideginio išmesti į atmosferą ir suvartoti kuo mažiau kuro, beveik 70 proc. čia veikiančios technikos yra nauja, įsigyta lizingo pagrindu. Užtat tai nėra sovietinių laikų mašinos, kurių kabinose vasarą vairuotojai leipdavo nuo karščio, o žiemą šaldavo. Na, o nuo sausio mėnesio gamyboje esantis elektrinis ekskavatorius yra vienintelis toks Pabaltijy. Ir tai akivaizdus įrodymas, kad pelnas ne įsikišamas į piniginę, o racionaliai panaudojamas, žvelgiant į ateitį.
