Praėjusiais metais pertvarkytą Tauragės krašto muziejų „Santaka“ drąsiai galima vadinti vienu iš moderniausių mūsų šalyje. Tuo netruko įsitikinti ir grupelė žiniasklaidos darbuotojų, Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ pakviestų jame apsilankyti.
Muziejus įsikūręs Tauragės pilies patalpose. Tiesa, „pilis“ – tik sąlyginis pavadinimas, juk XIX amžiaus viduryje iškilęs statinys pilimi niekada nebuvo ir jos funkcijų neatliko. Tuometinė carinė valdžia šį architektūrinį ansamblį pastatė reprezentaciniais tikslais, jame veikė muitinė ir buvo įrengtas kalėjimas sučiuptiems kontrabandininkams. Dabar, be muziejaus, čia dar veikia Fotografijos galerija ir Turizmo informacijos centras.
Pirmiausia apžiūrėjome atnaujintą muziejaus ekspoziciją, skirtą gamtai. Joje išties gausu pažintinės medžiagos, įdomios tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus lankytojams. Į akis krinta gausios gyvūnų bei paukščių iškamšos, du dideli akvariumai, plačiuose ekranuose rodomi nufilmuoti gyvosios gamtos vaizdai. Čia galima išvysti medžio kamieno dalį, kurios amžius datuojamas 22 mln. metų. Atkeliavo šis eksponatas iš kaimyninės Lenkijos, kurios Belchatuvo vietovėje stūkso anglių kasyklos. Lenkų angliakasiai 150 metrų gylyje ir aptiko kelis tokius medžio gabalus, iš kurių vienas pateko į šį muziejų. Pažiūrėti nesunkaus eksponato svoris siekia apie pusę tonos.
Kitas istorinis gamtinis eksponatas – mamuto kaulas. Rastas jis jau Lietuvoje, Sungailiškių karjere. Ledynmečio laikotarpiu mamutų gyventa ir mūsų šalies teritorijoje.
Skirtinguose gamtiniuose parkuose įrengtos kameros muziejaus ekranuose demonstruoja, ką dabar veikia įvairūs gyvūnai. Muziejuje stovi nuolat žaliuojantis medis, po kuriuo galima prisėsti. Jo lapai apdoroti ypatinga chemine medžiaga, taigi nei pūva, nei irsta.
Į tave prabyla istorija
Viename iš keturių Tauragės pilies bokštų – Amžių bokšte – dabar įrengtos tokios vaizdo projekcijos, kurių niekur kitur Lietuvoje neišvysi. Įrenginėta, pasikliaujant specialistų rekomendacijomis: pirmajame aukšte sutalpinta per dešimtį generatorių, kurių dėka atsiradęs vaizdas iškyla visoje apvalioje bokšto sienoje. Čia ekskursantai susipažįsta su Tauragės praeitimi: vaizdo įrašas atskleidžia regiono istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Liftu nusileidžiame į bokšto požemį. Per abu pasaulinius karus Tauragė labai stipriai nukentėjo, taigi ano meto tikrovę atskleidžia rūsyje įrengta instaliacija „Dingusi Tauragė“. Šiurpi realybė atsiskleidžia daugybe detalių: aplink mėtosi ginklų nuolaužos, stūkso griuvėsiai ir tvyro dūmų šleifas. Viskas čia dvelkia mirtimi, net baugu…
Tauragės krašto praeitį atskleidžia ir daugybė senovinių buities reikmenų. Pavyzdžiui, tikras tarpukario laikų radijo imtuvas groja ano meto melodijas. Su ankstesniais laikais supažindina siūlomi virtualūs žaidimai bei viktorinos. O pasitelkus skaidres, galima išvysti, kaip kuri šio regiono vietovė atrodė anksčiau.
Projektoriai generuoja ir vaizdus antrajame aukšte. Čia sukurta poilsio erdvė, į kurią patartina užsukti jau įdėmiai apžiūrėjus visas muziejaus ekspozicijas ir jaučiantis sočiam nuo įspūdžių gausos. Lankytojų akims atsivers stilizuoto kosmoso su įvairiais piešiniais vaizdai, o ausis maloniai nuteiks etnografinės melodijos. Puikus atsipalaidavimas, primenantis meditaciją! Projekcijos skliaute juk žiūrimos, patogiai įsitaisius sėdmaišiuose ar netgi atsigulus.
Nėra neprieinamų vietų
Beje, lankytojams duris atveria ir muziejaus restauracinės dirbtuvės. Paprastai į tokias vietas lankytojai niekada neįleidžiami, o čia netgi organizuojamos edukacinės programos, per kurias galima savo akimis išvysti, kaip eksponatai prisikelia naujam gyvenimui.
Kituose muziejuose lankytojams paprastai neprieinami muziejaus fondai čia taip pat atviri. Žmonės gali matyti už stiklo sienos esančius fondų eksponatus.
Onos Nosevičienės nuotr.
