Į „Saulės kelio“ objektų ratą latvių žiemgaliai įtraukė ir sūrių gamintojus. Simboliška – apskritimo formos latviški sūriai – tikras saulės ženklas, jos energijos įsikūnijimas…
Malkalnų ūkio šeimininkė Inara pasitiko mus linksmai nusiteikusi. Ir gerokai pradžiugino, prabilusi lietuviškai. O pamačiusi mūsų nustebimą, tik nusijuokė: na, kaipgi artimiausių kaimynų kalbos nemokėsi, tiesiog griekas būtų! Juk kiek kartų anksčiau Vilniaus Kaziuko mugėse buvota, daugybėse lietuviškų Sūrio švenčių ir parodų dalyvauta, kiek svečių iš Lietuvos į ūkį atvyksta – kiekvienam malonu gimtąjį žodį išgirsti! „Dabar savo sūrių į jūsų turgus jau nebevežam – nespėjam tiek prigaminti, latvių rinka viską suvartoja… Bet lietuviai nuolat atvažiuoja į mūsų ūkyje organizuojamas degustacijas“, – savo pasakojimą pradėjusi šeimininkė pakvietė į savosios produkcijos pristatymą ir mus, žurnalistus.
Vos įėję, išvydome ilgą stalą, nukrautą daugybės rūšių sūrio, įvairiausiais daržovių ir vaisių konservais, salotomis, kraujiniais vėdarais, ką tik iškepta duona… Kiekvieną skanėstą Inara Malkalnė išsamiai pristatė, pridurdama, jog septyniuose didžiuliuose jos ūkio šiltnamiuose gausiai veši agurkai, pomidorai ir kitos daržovės, sode sirpsta įvairių rūšių uogos ir vaisiai, taigi visa ši produkcija ir yra atsidūrusi ant šio stalo… Šeimininkė ne tik ragino paragauti, bet ir leidosi į prisiminimus apie savojo verslo pradžią.
„Viskas prasidėjo tą nelengvą praėjusiojo amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai neseniai nepriklausomybę atgavęs Latvijos ūkis turėjo persitvarkyti. Tuo metu nemaža latvių ūkių ir įmonių žlugo, ne vienas tėvynainis, ieškodamas galimybių išgyventi, emigravo. Aš to nenorėjau daryti. Pasakiau – miegosiu tik savo lovoje! Taigi ir sumaniau imtis savų produktų perdirbimo verslo. O ką – juk turėjome keliolika hektarų žemės, laikėme gyvulių, tereikėjo ryžtis…“
Pradžia Malkalnų šeimai nebuvo lengva. Ypač, kai buvo sumanyta slėgti sūrius. Pasirodė, jog sūrininkystė reikalauja daug laiko ir jėgų, jų tiesiog nebelieka savai bandai prižiūrėti, tad karvių laikymo teko atsisakyti. Dabar pieną Malkalnams tiekia vienas vietos ūkininkas, ir jo kokybe jie patenkinti. Iš natūralios žaliavos čia slegiami net 32 rūšių sūriai, daugelis jų – ypatingi, su pačiais įvairiausiais pagardais: kmynais, ožragėmis, saulėgrąžomis, džiovintais pomidorais, bazilikais, paprikomis, česnakais; apvolioti prieskoninėmis žolelėmis. Džiovinti ir rūkyti, marinuoti ir kepti, saldūs ir aštrūs; esama ir sudėtų į stiklainius ir užpiltų medaus bei pipirų padažu… Kadangi sūriams pagaminti naudojami tik natūralūs, ekologiški priedai, dažnas besirūpinantis savo sveikata pirkėjas stengiasi įsigyti būtent jų ir ieško Malkalnų gaminius žyminčio specialaus prekinio ženklo su užrašu „Iš Malkalnų – pagaminta su meile“.
Šio ūkio produkcija, kaip minėjome, gerai žinoma ir Lietuvos gyventojams. Ir kur nebus – juk ir dabar verslininkė nuolat kviečiama dalyvauti mūsų šalyje vykstančiose Sūrių šventėse. Ypač populiarios, virtusiomis tradicija, šios šventės Žiemgalos krašte. Štai pernai į Joniškio rajone organizuotą šio pobūdžio sambūrį vykta net dešimtą kartą. Ne vienąsyk latvių sūrininkė yra nustebinusi sūrių vertinimo komisijos narius savo gaminiais. Pavyzdžiui, juodos spalvos sūriu, tamsią spalvą įgaunančiu rūkymo metu. Paprastai šis „juodukas“ gauna paties aštriausio sūrio nominaciją. O už garsųjį marinuotą sūrį Inara Malkalnė pelnė pirmąją vietą tarptautinėje parodoje „Ryga food“. Su sūriais vykstama į Briuselyje rengiamas tarptautines maisto produktų muges, jų nekantriai laukia emigravę tėvynainiai, norintys neužmiršti latviško sūrio skonio. Kitur tokio nerasi – jį ir kepti gali: nepavirs į košę, neišsilydys, nereikia jokiuose džiūvėsiuose volioti…
Inara – taip pat nuolatinė Latvijoje organizuojamų tradicinių šeimininkių meistriškumo konkursų, „Gražiausios sodybos“ rinkimų ir kitų varžybų vertinimo komisijų narė. Net stebėtis tenka – kaip ji viskam atranda laiko, juk Malkalnų šeimos pradėtas naminių produktų perdirbimo verslas labai išsiplėtė, sparčiai išaugo gaminių asortimentas. Dabar net sunku būtų išvardinti visus čia gaminamus skanėstus. Pernai ūkis pagamino ir pardavė 3000 litrų pomidorų sulčių, o jau konservuotų daržovių deriniai patenkina net reikliausio pirkėjo skonį. Aštrūs kopūstai, silpnai parauginti agurkai, marinuoti moliūgai ir slyvos, gausybė įvairiausių daržovių mišrainių gaminami, laikantis pačios šeimininkės sukurtų receptų. Jų jinai nelinkusi išduoti ( verslas yra verslas), bet džiaugiasi, kad pirkėjams jos eksperimentų vaisiai patinka. Ir priduria, kad, perdirbant daržoves ir vaisius, jos ūkyje nenaudojami cheminiai konservantai. Ir duona čia kepama, naudojant natūralų raugą. Todėl ir maisto skonis išlieka natūralus, kaip „vaikystėje pas močiutę“.
