Dainius Gaižauskas dėl J. Razmos veiksmų teisėtumo kreipėsi į teisėsaugą (video)

Sausio 27 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Dainius Gaižauskas kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydamas įvertinti ir ištirti Seimo nario Jurgio Razmos veiksmų teisėtumą, po to, kai pastarasis kreipėsi į Policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą su prašymu administracinėn atsakomybėn patraukti sankcionuotame proteste dalyvavusius ar ateityje panašiuose susirinkimuose dalyvausiančius asmenis.

„Aš, kaip buvęs policijos pareigūnas, esu nustebintas tokiu Seimo pirmininkės pavaduotojo veiksmu, kuris valstybės teisėsaugą nori paversti vienai politinei jėgai tarnaujančia institucija. Tai, ką daro vienas iš konservatorių lyderių, panašu į tai, kad ieškoma teisėsaugos paramos, kas padėtų ateityje susidoroti su tais piliečiais, kurie bus nepatenkinti šios partijos, šiuo metu Seimo daugumos, sprendimais.

Jeigu neliks net menkiausios galimybės protestuoti ir kritikuoti politinių sprendimų, o kitaminčiai bus persekiojami ir gąsdinami teisėsauga, mes pasieksime aukščiausio lygio grėsmę nacionaliam saugumui – kada nepasitikėjimas viena partija išaugs į nepasitikėjimą valstybe. Iki to mes neturėtume prieiti”, – savo motyvus aiškina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.

Jis primena, jog 2022 m. sausio 13 d. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, kartu su Laisvės gynėjų dienos minėjimu vyko ir sankcionuotas protestas, kuriam Vilniaus savivaldybė buvo suteikusi leidimą. Įgyvendindami Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę, žmonės susirinko į taikų protestą pareikšti kritiką dabartinei valdžiai ir nepasitenkinimą jos priimamais sprendimais, t. y. išreikšti savo kitokią nei valdančiųjų nuomonę bei politines pažiūras.




Jeigu neliks net menkiausios galimybės protestuoti ir kritikuoti politinių sprendimų, o kitaminčiai bus persekiojami ir gąsdinami teisėsauga, mes pasieksime aukščiausio lygio grėsmę nacionaliam saugumui – kada nepasitikėjimas viena partija išaugs į nepasitikėjimą valstybe

Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. sausio 13 d. protestas buvo sankcionuotas, taip į tai, kad į jį susirinkę žmonės taikiai, t. y. nenaudodami smurto, necenzūrinių žodžių, o skanduotėmis ir kitais taikiais veiksmais, išreiškė savo nuomonę, kyla pagrįstas nerimas, ar Seimo nario Jurgio Razmos kreipimasis į policiją, su prašymu nubausti proteste dalyvavusius ir ateityje tokiuose susirinkimuose dalyvausiančius piliečius, nėra asmenų diskriminacija, persekiojimas arba jų laisvių bei teisių varžymas dėl jų politinių pažiūrų ir įsitikinimų, o dar kitaip tariant – nusikalstama veika.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnis baudžiamąją atsakomybę įtvirtina už veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, socialinėje ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Seimo narys Jurgis Razma priklauso 2020-2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos valdančiajai koalicijai, kurios sprendimams oponavo 2022 m. sausio 13 d. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, susirinkusi minia.

Maža to, Seimo narys Jurgis Razma yra vienas pagrindinių valdančiosios daugumos politiką įgyvendinančių politikų – jis eina svarbias ir pasitikėjimo reikalaujančias Seimo pirmininkės pirmojo pavaduotojo pareigas. Taigi, 2022 m. sausio 13 d. susirinkimo dalyviai kritikavo būtent Seimo nario Jurgio Razmos atstovaujamos politinės jėgos sprendimus.

2 KOMENTARAI

  1. Razma – visiškas nemokša ir kvailystes, kaip dvaro tarnas, kuris nori įsiteikti – daro ne pirmą kartą. Juokiausi, kai, atseit, Seimo narys, pasiūlė Seimo statute įvesti pakeitimą ir neleisti Seimo nariams lankytis posėdžiuose be galimybių paso: jau vien tai, kad Vyriausybė perima Seimo įgaliojimus ir vietoj jo leidžia teisės aktus, kuriems reikia įstatymo galios, rodo tokio Seimo ir tokių narių kaip Razma, neįgalumą. Vietoj to, kad Seimas imtųsi priemonių sutramdyti Vyriausybei, kuri perima Seimo funkcijas, Seimas nemokšiškai daro klaidą po klaidos. Visiškas infantilizmas, nes nuolat kiršina žmones su savo nepamatuotais įstatymų projektais.

  2. Gėda Razmai kad šitaip mėgina pažeisti žmoni7 demokratinę teisę protestuoti

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Lenkija šiandien: kas valdo Konstitucinį Tribunolą, tas valdo valstybę

Vytautas Budnikas Lenkijoje vykstanti valstybės institucijų konfrontacija pasiekė kritinę ribą. Konstitucinio Tribunolo pirmininkas Bogdanas Święczkowskis nušalintas nuo pareigų, prezidentas...

Artėja finaliniai festivalio koncertai: į Vilnių atvyksta australų muzikos įžymybė Brett Dean ir akordeono virtuozė Ksenija Sidorova

Šią savaitę įvyks finaliniai didžiausio Vilniaus muzikos festivalio šį rudenį koncertai, vainikuojantys net tris savaites trunkančią „Gaidą 2026“....

LENKIJOJE GILĖJA KONSTITUCINĖ KRIZĖ: PREZIDENTAS STOJA GINTI TRIBUNOLO, POLICIJA TAMPA ATPIRKIMO OŽIU

Jonas Nedzveckas Įsiplieskęs aštrus konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo kontrolės Lenkijoje tęsiasi. Kaip rašo portalas wiadomosci.onet.pl, konfliktas persikėlė į Varšuvos gatves,...

Prof. Jonas Grigas. Visata ir žmogaus smegenys

Žmogaus smegenys yra viena nuostabiausių struktūrų Visatoje. Milijardai neuronų, susietų trilijonais sinapsinių jungčių, generuoja mūsų mintis, prisiminimus, emocijas,...