Šios savaitės naujienos tarsi ir džiuginančios: Artimuosiuose Rytuose siekiama taikos, išlaisvinti HAMAS paimti įkaitai; Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį ketina apsilankyti Baltuosiuose rūmuose ir susitikti su Donaldu Trampu; matyt, iš esmės bus sprendžiama, ar Kyjivui perduoti toliašaudes raketas „Tomahawk“, galinčias skrieti gerokai už Maskvos… Maskvai yra pagrindo nerimauti.
Bet Putinas nesustoja, nes paliaubų kare prieš Ukrainą paskelbimas jam tolygu politinei mirčiai, o gal ir fizinei.
Praėjusį penktadienį septynių ginkluotų Rusijos karių grupė buvo pastebėta stovinti kelyje vadinamame Saatsės „bate“. Tai aulinio bato formos iškyšulys Rusijos teritorijos dalyje, kurią est
ai gali pravažiuoti nesustodami ir kurią Policijos ir sienos apsaugos tarnyba (PPA) tądien laikinai uždarė. Incidentas truko neilgai. Estijos vidaus reikalų ministras šeštadienį pranešė, kad neatpažintomis uniformomis ir automatais ginkluoti rusų kariai jau paliko šią teritoriją. Tačiau šis incidentas sukėlė keletą klausimų. Nors Talinas neigia suplanuotą provokaciją, bet daug kam šis įvykis primena „žaliųjų žmogeliukų“ (sutrumpinkime – ŽŽ) invaziją į Krymą prieš jo aneksiją 2014 m.
Kaip tuomet rašė leidinio „War on the Rocks“ portalas, tai buvo Rusijos specialiųjų tarnybų kariai, kurie vadinami pagrindine Rusijos vykdomo hibridinio karo ašimi. O toks karas laikomas inovatyviu nukrypimu nuo tradicinių taktikų, galbūt net nauju XXI amžiaus konfliktų modeliu. Leidinys rašė, kad tokia rusų taktika netikėtai užklupo ir NATO, ir Aljansas 2014 metais per viršūnių susirinkimą Velse sutarė įkurti savo ypač greito reagavimo pajėgas. Kaip jos kuriamos ar naudojamos, iki šiol nežinoma.
Tuo tarpu JAV Masačusetso technologijos instituto politikos mokslų daktaras Danielis Altmanas surinko duomenis apie visus neteisėtus svetimos teritorijos užgrobimus nuo 1918 metų. Tokių atvejų jis suskaičiavo 105. Mes nesigilinsime į šio hibridinio karo elementus, tik priminsime, kad reakcija į ŽŽ pasirodymą svetimoje teritorijoje paprastai kelia daug rūpesčių pasienio tarnyboms. Galbūt teisus buvo Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas Riho Terras, kuris 2015 m. gegužę „Financial Times“ paklaustas, kaip pasitiktų sieną kirtusius „žaliuosius žmogeliukus“ iš Rusijos, atsakė paprastai: „Reikia šauti į pirmąjį, kuris pasirodys“.
Iš tikrųjų, grįžkime prie incidento Estijos pasienyje.
Saatsė pietryčių Estijoje yra nedidelis Rusijos teritorijos plotas, užimantis 115 hektarų. Dar Stalino įteisintas mažas, bato formos Rusijos teritorijos gabalas, įsiterpęs į Estiją, yra žinomas kaip Saatsės „batas“, o maždaug 800 metrų kelias iš vieno Estijos miestelio į kitą kerta Rusijos teritoriją. Keliautojai gali važiuoti per Saatsės „batą“ nesustodami, bet jiems neleidžiama nukrypti nuo kelio, vaikščioti ar sustoti Rusijos teritorijoje. Apvažiuoti jį galima, bet kelias keliasdešimt kilometrų ilgesnis, o ir keliai blogesni.
Kai Estijos pasienio tarnyba paprašė Rusijos pusės informacijos apie tai, kas vyksta jų rajone, ten atsakė, kad tai „visiškai įprasti veiksmai“. ŽŽ pasirodymas šiame „bate“ sukėlė daug svarstymų. Kaip rašė ekspertai, tai galėjo būti atsakas į Talino sutikimą dislokuoti šalyje britų branduolinius užtaisus. Kita versija – spaudimas estams, kurie šešias dienas, nuo 13 iki 18 spalio, internetu renka savo savivaldos organus, o sekmadienį, spalio 19 d., vyks įprasti rinkimai.
Įvykis taip pat siejamas su keistu Rusijos dokumentu, parengtu gynybos ministerijos. Jame numatoma prezidento sprendimu šaukti rezervistus į specialias stovyklas, kuriose bus ruošiamos pajėgos tarnybai šalyje bei užsienyje, kilus neprastosioms situacijoms. Mokymai truktų vos du mėnesius ir, reikalui esant, papildytų veikiančią reguliariąją kariuomenę. Agentūros primena, kad Putinas įsaką dėl mobilizacinio rezervo pasirašė dar 2015 m., kai jo panaudojimas buvo numatytas „už Rusijos ribų“, pavyzdžiui, Sumų ar Charkovo srityse.
Sugretinti visus šiuos provokacinius momentus nėra tikslinga, bet prisiminus, jog nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir ypač pastaruoju metu Maskvos provokacijų prieš NATO šalis padaugėjo. Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Rusijos sabotažo ir šnipinėjimo veikla ar jos rengiamos provokacijos rodo, jog ruošiamasi galimam karui su NATO, kuris gali kilti iki 2036 metų.
Gali būti, kad Estija tampa vienu iš pirmųjų agresyvios Putino politikos taikinių.
