Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas

Nacionalinio susivienijimo valdyba ragina Lietuvos Respublikos Prezidentą netylėti ir užkardyti politikų vykdomą neteisėtą lėšų grobstymą.

„Čekiukų“ skandalas – tai Lietuvos politinės sistemos gėda ir konkretus  įrodymas, kaip savivaldybių ir valstybės lygmens politikų sluoksnis gali sistemingai grobstyti mokesčių mokėtojų pinigus. Jis atskleidė gerai suderintą mechanizmą, leidžiantį savivaldybių tarybų ir Seimo nariams naudoti jų veiklai skirtas lėšas asmeninėms išlaidoms apmokėti ir taip išgrobstyti šimtus tūkstančių eurų mokesčių mokėtojų lėšų.

Prasidėjus minėtam skandalui, Seime kilo iniciatyva keisti įstatymus taip, kad tai, kas iki šiol buvo laikoma vagyste, taptų „teisėta veikla“. Pasigirdo siūlymai net atgaline data taikyti naujas taisykles, kurios apsaugotų į „čekiukų“ skandalą įklimpusius politikus. Kitaip tariant, buvo siūloma įstatymais įtvirtinti teisę grobstyti.

Šokiruoja Aukščiausiojo Teismo sprendimas išteisinti ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių, kuris iš savivaldybės lėšų pagal suklastotas išmokų avanso apyskaitas apmokėjo savo asmenines išlaidas už 1 487 eurų sumą. Tuo tarpu eiliniams valstybinio sektoriaus darbuotojams už dešimt kartų mažesnę žalą skiriamos tūkstantinės baudos. Toks ciniškas AT sprendimas atskleidė ne tik teisingumo nelygybę bet ir neįtikėtiną prarają tarp valstybės politikų ir jos piliečių – eiliniam piliečiui yra taikomi griežti standartai, o politinio sluoksnio atstovams – atlaidumas ir dvigubi standartai. Minėtas faktas akivaizdžiai parodė, kaip sistema pati save saugo ir kaip aukščiausios institucijos yra pasirengusios „išsukti“ kaltuosius, jei nusikaltimus daro politikais laikomi asmenys.

Pastaroji politikų iniciatyva keisti įstatymus, kad grobstymai taptų „teisėta veikla“, kad vietoje baudžiamosios atsakomybės, būtų taikomos tik drausminės nuobaudos, stumia valstybę į teisinį  ir moralinį chaosą.

Ypač dviprasmiška atrodo Lietuvos Respublikos Prezidento laikysena: užuot tapęs moraliniu autoritetu ir nuo pat pradžių mėginęs užkirsti kelią bet kokiems bandymams pateisinti valstybės lėšų vogimą ir grobstymą, jis pasirinko politinę tylą.

Lietuva negali tapti valstybe, kurioje politikai patys sau rašo naujas taisykles, įteisinančias korupciją, leisdami sau vogti ar grobstyti valstybės lėšas. Prezidentas turi ne tik teisinę, bet ir moralinę pareigą aiškiai ir  nedviprasmiškai ginti valstybės interesą. Tyla ar pasyvumas šioje situacijoje nėra neutralumas – tai realus bendrininkavimas su tais, kurie nori toliau nebaudžiami apvaginėti ir grobstyti mūsų valstybę.

Todėl Nacionalinis susivienijimas ragina Lietuvos Respublikos Prezidentą:

• pareikalauti, kad visos pradėtos bylos dėl parlamentinių ar kitų biudžetinių lėšų grobstymo būtų užbaigtos iki galo, o visi faktai ir pavardės būtų paviešintos, aiškiai įvardijant, kokios sumos buvo iššvaistytos, kas klastojo dokumentus ir kokios sankcijos buvo pritaikytos;
• nedelsiant sustabdyti bet kokias iniciatyvas dėl įstatymų pataisų, kurios gali būti taikomos atgaline data tokiu būdu legalizuojant jau padarytus pažeidimus, nes tai būtų įstatymais įtvirtinta vogimo ir grobstymo teisė;
• pareikalauti peržiūrėti Aukščiausiojo Teismo praktiką ir aiškiai apibrėžti ribas, kada politikų veiksmai laikomi tik drausminiais pažeidimais, o kada – nusikaltimais, kad nebūtų sudaromos sąlygos išsisukinėti net esant akivaizdiems korupcijos atvejams.

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
Prof. Vytautas Radžvilas

Visas pareiškimo tekstas:

Lietuvos Respublikos Prezidentui J. E. Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Žiniasklaidai

NACIONALINIO SUSIVIENIJIMO
PAREIŠKIMAS

DĖL VADINAMOJO „ČEKIUKŲ“ SKANDALO

2025 m. birželio 30 d.

„Čekiukų“ skandalas – tai Lietuvos politinės sistemos gėda ir konkretus įrodymas, kaip savivaldybių ir valstybės lygmens politikų sluoksnis gali sistemingai grobstyti mokesčių mokėtojų pinigus.

Žiniasklaidos inicijuoti tyrimai 2022–2023 m. atskleidė ne pavienius nusižengimus, o gerai suderintą mechanizmą, leidžiantį savivaldybių tarybų ir Seimo nariams naudoti jų veiklai skirtas lėšas asmeninėms išlaidoms dengti: buvo klastojami čekiai, deklaruojami pirkiniai ir paslaugos, neturintys nieko bendra su savivaldybių narių atliekamomis pareigomis ar Seimo narių parlamentine veikla. Keli parlamentarai organizuotai ir ciniškai per trumpą laiką leisdavo lėšas tiems patiems tiekėjams už identiškas ar panašias sumas, dirbtinai išnaudodami leistinus parlamentinių išlaidų limitus. Tokiu būdu buvo išgrobstyta šimtai tūkstančių eurų mokesčių mokėtojų lėšų.

Prasidėjus minėtam skandalui, Seime kilo iniciatyva keisti įstatymus taip, kad tai, kas iki šiol buvo laikoma vagyste, taptų „teisėta veikla“. Pasigirdo siūlymai net atgaline data taikyti naujas taisykles, kurios apsaugotų į „čekiukų“ skandalą įklimpusius politikus. Kitaip tariant, buvo siūloma įstatymais įtvirtinti teisę grobstyti.

Šokiruoja Aukščiausiojo Teismo sprendimas išteisinti ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių, kuris iš savivaldybės lėšų pagal suklastotas išmokų avanso apyskaitas apmokėjo savo asmenines išlaidas už 1 487 eurų sumą. Jo elgesį Aukščiausiasis Teismas nusprendė laikyti administraciniu nusižengimu. Tuo tarpu Klaipėdos rajono Jono Lankučio bibliotekos direktorė Indra Tamašauskienė už 150 eurų pasisavinimą buvo nubausta 7,5 tūkst. eurų bauda, nors jos padaryta žala yra beveik dešimt kartų mažesnė nei minėto Jonavos mero. Toks ciniškas teismo sprendimas atskleidė ne tik teisingumo nelygybę bet ir neįtikėtiną prarają tarp valstybės politikų ir jos piliečių – eiliniam piliečiui yra taikomi griežti standartai, o politinio sluoksnio atstovams – atlaidumas ir dvigubi standartai. Minėtas faktas akivaizdžiai parodė, kaip sistema pati save saugo ir kaip aukščiausios institucijos yra pasirengusios „išsukti“ kaltuosius, jei nusikaltimus daro politikais laikomi asmenys.

Pastaroji politikų iniciatyva keisti įstatymus, kad grobstymai taptų „teisėta veikla“, kad vietoje baudžiamosios atsakomybės, būtų taikomos tik drausminės nuobaudos, stumia valstybę į teisinį ir moralinį chaosą.

Ypač dviprasmiška atrodo Lietuvos Respublikos Prezidento laikysena: užuot tapęs moraliniu autoritetu ir nuo pat pradžių mėginęs užkirsti kelią bet kokiems bandymams pateisinti valstybės lėšų vogimą ir grobstymą, jis pasirinko politinę tylą.

Pabrėžiame, kad Lietuva negali tapti valstybe, kurioje politikai patys sau rašo naujas taisykles, įteisinančias korupciją, leisdami sau vogti ar grobstyti valstybės lėšas – toks elgesys reiškia atvirą panieką teisingumui, piliečių pasitikėjimui valstybe ir stumia ją į būklę, kai, įvardijant senu posakiu, pati valstybė nepastebimai virsta plėšikų gauja. Prezidentas turi ne tik teisinę, bet ir moralinę pareigą aiškiai ir nedviprasmiškai ginti valstybės interesą, inicijuoti įstatymus, viešai pareikšti savo poziciją dėl jų projektų arba vetuoti bet kokį įstatymą, kuriuo mėginama dangstyti piktnaudžiavimus ar net legalizuoti valstybės lėšų grobstymą. Tyla ar pasyvumas šioje situacijoje nėra neutralumas – tai realus bendrininkavimas su tais, kurie nori toliau nebaudžiami apvaginėti ir grobstyti mūsų valstybę.

Todėl Nacionalinis susivienijimas ragina Lietuvos Respublikos Prezidentą:

– pareikalauti, kad visos pradėtos bylos dėl parlamentinių ar kitų biudžetinių lėšų grobstymo būtų užbaigtos iki galo, o visi faktai ir pavardės būtų paviešintos, aiškiai įvardijant, kokios sumos buvo iššvaistytos, kas klastojo dokumentus ir kokios sankcijos buvo pritaikytos;

– nedelsiant sustabdyti bet kokias iniciatyvas dėl įstatymų pataisų, kurios gali būti taikomos atgaline data tokiu būdu legalizuojant jau padarytus pažeidimus, nes tai būtų įstatymais įtvirtinta vogimo ir grobstymo teisė;

– pareikalauti peržiūrėti Aukščiausiojo Teismo praktiką ir aiškiai apibrėžti ribas, kada politikų veiksmai laikomi tik drausminiais pažeidimais, o kada – nusikaltimais, kad nebūtų sudaromos sąlygos išsisukinėti net esant akivaizdiems korupcijos atvejams.

Šiandien visuomenė laukia aiškaus ir tvirto Prezidento apsisprendimo – tik griežta ir principinga pozicija gali apginti valstybės garbę, teisingumą ir piliečių pasitikėjimą savo valstybe. Primename Prezidentui: vadinamoji „čekiukų“ istorija yra Lietuvos visuomenės ir šalies politinio sluoksnio teisinės sąmonės ir moralinės būklės veidrodis. Ji parodė, kad mokesčių mokėtojų apvaginėjimas ir valstybės lėšų grobstymas yra tapęs masiniu reiškiniu. Suprantama, šitaip elgiasi ne visi politikai. Tačiau valstybė nustoja būti teisine valstybe ir neišvengiamai virsta vagių valstybe, kai piliečių apvaginėjimas ir valstybės lėšų grobstymas yra įteisinami įstatymiškai ir tampa moralinės, politinės ir teisinės tvarkos norma. Raginame imtis ryžtingų veiksmų ir principingai stabdyti tokios tvarkos „normalizavimo“ procesą.

Nacionalinio susivienijimo valdyba