Esame milžiniškų kainų įkaitais! Maisto produktų kainos Lietuvoje didėjo rekordiškai – pavyzdžiui, bulvės brango 73 proc., sūris ir kiaušiniai – 44,4 proc., miltai ir kiti grūdų produktai – 62,7 proc. ir galiausiai paukštienos ir daržovių kainos paaugo virš 30 proc. per šiuos metus, lyginant su pernai.
Atsižvelgiant į tai, kad maisto kainos auga kaip ant mielių, kreipiausi į Konkurencijos Tarybą ir Vyriausybę, prašydamas ištirti, ar kainų augimo nepaspartino perdirbėjų ir prekybininkų sudaryti karteliniai susitarimai, nesąžininga konkurencija ir vykdomos spekuliacijos, siekiant pasipelnyti prisidengiant ekonomine krize.
Konkurencijos Tarybos atsakymas neįtikino
Gautas Tarybos atsakymas nuvylė – užuot dedant realias pastangas išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių Lietuvos gyventojams darosi vis sunkiau išgyventi, Taryba teisina situaciją deklaratyviais pareiškimais.
Savo atsisakyme tirti kartelių ir nesąžiningos konkurencijos rinkoje, dėl ko galimai sparčiai auga maisto produktų kainos, Konkurencijos Taryba pabrėžė, kad jos turima informacija neleidžia manyti, kad maisto kainų didėjimui įtakos turėjo konkurenciją ribojantys susitarimai.
Jei spekuliacijų ar neteisėtų susitarimų maisto gamybos ir tiekimo grandinėje nėra, kaip tuomet galima paaiškinti atskirų maisto produktų, tokių kaip pienas, staigų pabrangimą Europos Sąjungoje?
Sunkiai paaiškinamas maisto produktų išbrangimas verčia nesustoti ir ieškoti atsakymų Vyriausybėje, Prezidentūroje ir Seime. Todėl gavęs Konkurencijos Tarybos šablonišką atsakymą, adresavau prašymą tirti maisto tiekimo grandinės įtaką kainoms Vyriausybei.
Europa ieško būdų, kaip suvaldyti dirbtinai keliamas kainas
Maisto ar šildymo kainos žmonėms nemažėjo, nors 2 proc. pigo degalai ir dujos, kurių aukščiausia kaina lapkričio mėnesį siekė 130,26 Eur/MWh, tuo tarpu rugsėjo mėnesį ta pati kaina „GET Baltic“ dujų biržoje buvo net 276,18 Eur/MWh. Kodėl pingant maisto gamybos ir tiekimo ištekliams, lygiagrečiai nemažėja maisto kainos?
Europoje, skirtingai nei Lietuvoje, pasigirsta raginimai imtis veiksmų, kurie padėtų vos galą su galu suduriantiems žmonėms.
Parlamente drauge su Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos atstovais diskutavome, kaip kovoti su dirbtiniu kainų didinimu kraunantis pelnus. Kad šis klausimas atsirastų darbotvarkėje mano frakcijos nariai siekė ne vieną mėnesį ir pagaliau, sulaukus palaikymo iš kitų – diskusija įvyko.
Vien išmokomis negalime išspręsti maisto įperkamumo, socialinės atskirties ir skurdo problemų, reikia ilgalaikių ir efektyvių priemonių paketo, kuris leistų užkirsti kelią spekuliacijai ir įmonių siekiams, žmonių sąskaita krautis pelnus, prisidengiant ekonomine krize.
